Europa susiduria su sparčiai augančia neurologinių ligų našta, kuri jau dabar skaudžiai atsiliepia tiek pacientų gyvenimo kokybei, tiek nacionalinių ekonomikų tvarumui. Norint ją suvaldyti, Europos Sąjungai reikalingas vieningas neurologinės sveikatos planas.
Ši situacija išsamiai analizuojama tarptautiniame Politico Studio parengtame straipsnyje, kuriame cituojamas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius bei Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Dalius Jatužis.
Iš darbo rinkos ir socialinio gyvenimo išstumiančios ligos
Apibūdindami neurologinių ligų sukeliamus simptomus, ekspertai dažnai pasitelkia ledkalnio metaforą. Ligų poveikio gylis neapsiriboja matomais, su šiomis ligomis dažniausiai siejamais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip stiprus galvos skausmas, lydintis migreną, ar Parkinsono liga sergančių pacientų patiriamas drebulys.
Neurologinės ligos sudėtingos, jas ypač sunku valdyti. „Priepuolis gali trukti nuo trijų iki 72 valandų ir visiškai paralyžiuoti žmogaus gyvenimą – jis nepajėgia nieko daryti“, – apie sergančiojo migrena patirtis pasakoja Alessandra Sorrentino, pacientų organizacijos „Alleanza Cefalalgici“ prezidentė. Pasak jos, daugeliui migrena sergančių asmenų eiti į darbą ar mokyklą, rūpintis šeima ar gyventi socialinį gyvenimą tampa beveik neįmanoma.
Neurologinėmis ligomis sergantys žmonės dažnai priversti iš esmės keisti savo gyvenimą, ypač tai liečia profesinę sritį. Nacionalinė Airijos neurologinio aljanso apklausa parodė, kad beveik pusė (47 proc.) neurologine liga sergančių respondentų, išgirdę diagnozę, visiškai nutraukė profesinę veiklą. Ekonominis poveikis neapsiriboja vien pacientais – jis paliečia ir jų šeimas bei artimuosius. Ta pati apklausa atskleidė, kad 59 proc. asmenų, slaugančių neurologine liga sergantį žmogų, taip pat turėjo susimažinti darbo valandų skaičių arba pasitraukti iš darbo. Jei slaugomas pacientas yra vaikas, šis rodiklis išauga iki 78 proc.
Ši tendencija, sukurianti didžiulę socioekonominę naštą šalių ekonomikoms, stebima visoje Europoje. Ir ši našta auga neraminančiai dideliu greičiu.
Neurologinės ligos – auganti grėsmė Europai
Remiantis tarptautiniais duomenimis, Europoje neurologinėmis ligomis serga dešimtys milijonų žmonių, ir šis skaičius nuolat didėja. Pavyzdžiui, sergančiųjų migrena skaičius 1990-2021 metais išaugo 39 proc. ir jau pasiekė apie 41 mln., išsėtine skleroze serga apie 1 mln. europiečių. Bendra neurologinių ligų ekonominė našta Europoje jau viršija 1 trilijoną eurų per metus – tai daugiau nei onkologinių ir širdies bei kraujagyslių ligų kartu sudėjus.
Netolygi prieiga prie gydymo – iššūkis mažesnėms valstybėms
Nepaisant nustatytos diagnozės, sergančiųjų neurologinėmis ligomis problemos išlieka labai panašios.
Pirmiausia, labai svarbi savalaikė ir tiksli diagnostika. Europoje 78 proc. migrena sergančių pacientų iki nustatant diagnozę turėjo apsilankyti bent pas du specialistus, o 34 proc. – pas keturis ar daugiau. Dėl to apie 40 proc. sergančiųjų gydymo laukė net iki penkerių metų, o tokie diagnostikos vėlavimai lemia didesnį sveikatos priežiūros išteklių naudojimą. Sergant Parkinsono liga ar išsėtine skleroze, anksti pradėtas tinkamas gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą.
Antra, norint veiksmingai valdyti neurologines ligas, būtina multidisciplininė specialistų komanda. Pavyzdžiui, veiksmingai Parkinsono ligos priežiūrai paprastai reikalingi bent šeši skirtingų specialybių specialistai. Ir nors neurologinių ligų gydymo galimybės pastaraisiais metais pažengė į priekį, jų prieinamumas skirtingose ES valstybėse nėra vienodas.
„Neurologinių ligų našta Europoje sparčiai didėja, tačiau pažangių diagnostikos ir gydymo metodų prieinamumas išlieka netolygus. Mažesnės šalys, tokios kaip Lietuva, šį netolygumą jaučia ypač ryškiai. Pavyzdžiui, tam tikros prietaisais paremtos Parkinsono ligos terapijos Lietuvoje vis dar nėra prieinamos, nors kaimyninėse šalyse pacientai jas gali gauti. Tokia situacija rodo, kad ES mastu būtinas labiau koordinuotas ir nuoseklus požiūris “, – sako prof. D. Jatužis.
Būtina ES neurologinės sveikatos strategija
Europos Parlamento Visuomenės sveikatos komitetas (SANT) jau yra inicijavęs diskusijas dėl galimos ES Neurologinės sveikatos strategijos. Prof. D. Jatužio teigimu, tai svarbus žingsnis, tačiau būtina užtikrinti, kad strategija būtų visapusiška ir orientuota į realius pacientų poreikius.
„Mums reikia ne pavienių iniciatyvų, o sisteminio, koordinuoto sprendimo. ES Neurologinės sveikatos strategija turėtų apimti prevenciją, ankstyvą diagnostiką, inovatyvių terapijų prieinamumą ir specialistų rengimą. Tai ypač svarbu mažesnėms valstybėms, kad jos neliktų nuošalyje“, – teigia prof. D. Jatužis.
Anot jo, investicijos į neurologinę sveikatą yra investicijos į darbo rinkos tvarumą, socialinę gerovę ir ilgalaikį ekonominį stabilumą.
Vilniaus universiteto vaidmuo
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas aktyviai dalyvauja neurologijos mokslo ir klinikinės praktikos plėtroje, rengia aukštos kvalifikacijos specialistus bei prisideda prie tarptautinių mokslinių tyrimų. Prof. D. Jatužio teigimu, Lietuva turi potencialo tapti aktyvia ES diskusijų dalyve ir prisidėti prie bendros smegenų sveikatos politikos formavimo.
„Šiuo metu vykstančios diskusijos Europos Parlamente – tai galimybė Lietuvai išsakyti savo poziciją ir siekti, kad pacientų interesai būtų ginami vienodai visoje ES. Svarbu, kad mažesnių šalių balsas būtų girdimas“, – sako profesorius.
P. S. Pranešimas parengtas Politico Studio publikuotu straipsniu, kurį remia AbbVie: https://www.politico.eu/sponsored-content/the-hidden-depths-of-neurological-disease/
VU Medicinos fakulteto archyvo nuotr.
About the Author
