Ar įmanoma būti ir mokslininku, ir praktiku vienu metu? Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojas doc. dr. Edvardas Bielskis sako – ne tik įmanoma, bet šiandien tai tampa būtinybe. Ypač tuomet, kai kalbame apie specialistų rengimą realiai darbo rinkai, kur teorijos nepakanka.
Jo profesinėje istorijoje telpa viskas: akademinis kelias, darbas privačiame sektoriuje ir inžineriniai sprendimai, kurie gimsta ne tik laboratorijoje, bet ir… nuosavo namo kieme. Būtent ši praktikos ir mokslo sintezė šiandien tampa viena didžiausių vertybių studentams.
Elektronika – ne pasirinkimas, o natūrali kryptis
„Save apibūdinčiau kaip mokslininką. Mano išsilavinimas yra mokslinis – esu baigęs doktorantūrą. Tačiau tuo pačiu metu esu ir praktikas“, – sako E. Bielskis.
Jo kelias į inžineriją nebuvo atsitiktinis. Dar vaikystėje jį supo elektronika – tėtis dirbo radijo techniku, todėl namuose nuolat vyko įvairūs techniniai darbai.
„Namuose vis kažką taisydavo, darydavo. Savaime gavosi, kad susidomėjau. Laikui bėgant užlipau į tas pačias vėžes“, – prisimena dėstytojas.
Vėliau sekė nuoseklus akademinis kelias – inžinerinės studijos, magistras ir galiausiai doktorantūra. Pastebėtas sostinės mokslininkų, jis buvo paskatintas rinktis mokslininko kelią ir tapo elektronikos mokslų daktaru. Vis dėlto vien teorijos jam niekada nepakako. Dar paauglystėje jis pradėjo dirbti privačiame sektoriuje – tai patirtis, kuri šiandien tampa itin svarbi dirbant su studentais.
„Nuo šešiolikos metų dirbau rangovinėse įmonėse, su automatika, elektra. Teko dalyvauti įvairiuose objektuose, net ir Kauno „Žalgirio“ arenos statybose. Žinoma, tai buvo nekvalifikuotas darbas, bet tai buvo reali patirtis“, – pasakoja jis.
Vėliau sekė darbas tiek akademinėje, tiek verslo aplinkoje – nuo universiteto iki robotinių sprendimų kūrimo privačiame sektoriuje. Galiausiai gyvenimo aplinkybės jį sugrąžino į švietimą.
Inžinerija, kuri prasideda namuose
Šiandien dėstytojo patirtis neapsiriboja auditorija – ji persikelia ir į kasdienį gyvenimą. Būtent čia atsiskleidžia jo, kaip inžinieriaus, smalsumas ir kūrybiškumas.
„Manau, kad mane pirmyn veda smalsumas. Gyvenant nuosavame name vis atsiranda praktinių sprendimų poreikis – kaip gyventi patogiau, efektyviau“, – sako jis.
Ir tie sprendimai – ne teoriniai.
„Pavyzdžiui, hidraulinė malkų skaldyklė – pats ją pasidariau. Taip pat esu įsirengęs įvairių automatinių sprendimų su saulės elektrinėmis. Mano namai patys geba palaikyti temperatūrą, paruošti karštą vandenį. Tai ne tik patogu, bet ir leidžia sutaupyti“, – pabrėžia mokslininkas.
Šie pavyzdžiai tampa neatsiejama paskaitų dalimi. Tai – būdas kalbėti su studentais jiems suprantama kalba.
„Jaunimas dabar pripratęs prie vizualinės informacijos, todėl tradicinės paskaitos jiems greitai pabosta. Aš į paskaitas įtraukiu pavyzdžius iš savo namų ūkio, rodau, ką esu sukūręs. Tuomet paskaita tampa gerokai interaktyvesnė“, – teigia dėstytojas.
Tokiu būdu teorija įgauna formą, o studentai pradeda matyti ne tik formules ar schemas, bet ir realų jų pritaikymą.
Studijos, kurios veda į darbą dar nebaigus mokslų
Pasak E. Bielskio, viena didžiausių Šiaulių valstybinės kolegijos stiprybių – aiškus ryšys su darbo rinka. Čia studijos nėra atskirtos nuo realybės.
„Inžinerinės krypties studijose turime labai stiprų personalą. Daug dėstytojų yra praktikai – turi savo verslus, dirba su realiais projektais. Tai leidžia studentams perduoti ne tik teorines žinias, bet ir praktinius įgūdžius“, – pastebi pašnekovas.
Skirtumas tarp kolegijos ir universiteto, jo teigimu, juntamas gana greitai.
„Universitetuose daugiau dėmesio skiriama teorijai, modeliavimui. O kolegijoje mes tai sujungiame su praktika – realiais pavyzdžiais, sprendimais. Manau, kad taip paruošiame konkurencingesnį specialistą“, – teigia E. Bielskis ir priduria, kad tai nėra tik deklaracija, viskas atsispindi ir studentų kasdienybėje.
Anot mokslų daktaro, uolesni, motyvuoti studentai pasiekia tikrai daug. Nemažai jų jau nuo antro kurso dirba pagal specialybę. Tokiu būdu vyksta labai gera sintezė tarp verslo ir aukštosios mokyklos.
Būtent ši galimybė – anksti įsilieti į darbo rinką – dažnai tampa vienu svarbiausių argumentų renkantis studijas. Ypač tiems, kurie nori ne tik mokytis, bet ir kuo greičiau pradėti kurti savo profesinį kelią.
Paklaustas apie ateitį, dėstytojas neabejoja – inžinerijos specialistai išliks paklausūs.
„Yra darbų, kuriuos pakeis dirbtinis intelektas. Tačiau kažkas vis tiek turės sukurti, sumontuoti, prižiūrėti technologijas. Inžinierių poreikis niekur nedings“, – pokalbį užbaigia Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojas.
About the Author
