Vašingtone viešinti pirmoji ponia Diana Nausėdienė apsilankė Johnso Hopkinso universitete (JHU) – vienoje stipriausių mokslinius tyrimus vykdančių aukštųjų mokyklų pasaulyje. Susitikime su akademine bendruomene pirmoji ponia kalbėjo apie Lietuvos akademinę tradiciją, šalies mokslo potencialą ir galimybes stiprinti Lietuvos bei Jungtinių Amerikos Valstijų universitetų bendradarbiavimą.
„Man didelė garbė šiandien būti čia – universitete, kuris daugiau kaip 150 metų formuoja moderniosios akademinės bendruomenės standartus. Ši aukštoji mokykla visame pasaulyje siejama su mokslo pažanga, medicinos proveržiais ir idėjomis, kurios keičia žmonių gyvenimus“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia pabrėžė, kad Lietuvos akademinė ir kultūrinė tradicija siekia šimtmečius. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo viena didžiausių ir kultūriškai įvairiausių Europos valstybių, ji jungė Rytų ir Vakarų civilizacines erdves, o Vilnius ilgą laiką buvo svarbiu mokslo ir intelektinių debatų centru. Pasak D. Nausėdienės, ši tradicija šiandien tęsiama modernioje valstybėje – Europos Sąjungos, NATO ir transatlantinės bendruomenės narėje, turinčioje atvirą ir šiuolaikišką mokslinių tyrimų sistemą.
Pirmoji ponia taip pat pažymėjo, kad Lietuvos istorinis kelias ne visada buvo lengvas – XX amžiuje šalies akademinę ir intelektinę raidą nutraukė okupacijos. Universitetai ir mokslas buvo suvaržyti, tačiau net ir šiomis sąlygomis išliko gyva laisvos minties tradicija, kuri šiandien vėl atsiskleidžia atviroje ir tarptautinei partnerystei pasirengusioje akademinėje bendruomenėje.
Kalbėdama apie šiandieninę Lietuvos mokslo ekosistemą, pirmoji ponia akcentavo, jog Lietuva yra viena inovatyviausių mokslinių tyrimų aplinkų Centrinėje ir Rytų Europoje. Lietuvos mokslininkai yra pasauliniai technologijų lyderiai, o jų kuriami lazeriai naudojami vykdant CERN tyrimus, puslaidininkių gamybos, medicinos ir kosmoso technologijų srityse.
D. Nausėdienė taip pat išskyrė Lietuvos sostinėje veikiantį Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą – moderniausią biotechnologijų, molekulinės biologijos, genų inžinerijos ir bioinformatikos tyrimų centrą Lietuvoje, kuriame dirba apie 600 mokslininkų ir studijuoja apie 170 doktorantų. Kaune veikiantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, pirmosios ponios teigimu, turi pažangiausią medicinos tyrimų infrastruktūrą Baltijos regione, įskaitant ciklotroną branduolinei medicinai ir biobanką, leidžiantį vykdyti pažangius genomikos tyrimus ir plėtoti personalizuotą mediciną.
„Šiandien norėčiau kalbėti ne tik apie pasiekimus, bet ir apie galimybes. Gyvename laikotarpiu, kai mokslas ir geopolitika tampa vis labiau susiję. Demokratinės valstybės turi ne tik saugoti savo vertybes, bet ir kurti bendras mokslo bei inovacijų ekosistemas. Šiame kontekste transatlantinė akademinė partnerystė tampa strategine investicija į ateitį“, – pabrėžė pirmoji ponia.
Pasak D. Nausėdienės, Lietuva galėtų tapti svarbia tokios partnerystės dalimi – tai valstybė Europos Sąjungos šeimoje ir NATO rytiniame flange, kartu turinti atvirą ir sparčiai augančią inovacijų ekosistemą. Lietuvos universitetai aktyviai dalyvauja Europos mokslinių tyrimų programose ir yra pasirengę plėsti bendradarbiavimą su partneriais visame pasaulyje.
Pirmoji ponia pažymėjo, kad bendradarbiavimas tarp Lietuvos universitetų ir JHU galėtų atverti naujų galimybių gyvybės mokslų, personalizuotos medicinos, biofotonikos, pažangių medicinos technologijų, lazerių ir kosmoso tyrimų srityse. Pasak D. Nausėdienės, tokia partnerystė būtų svarbi investicija į bendrą transatlantinę mokslo erdvę.
„Lietuva visada buvo tiltu tarp skirtingų regionų ir kultūrų. Šiandien siekiame, kad šis tiltas sujungtų mokslą bei inovacijas tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų“, – sakė D. Nausėdienė.
Vizito metu pirmoji ponia taip pat pakvietė JHU bendruomenę dalyvauti šių metų spalį Lietuvoje vyksiančioje tarptautinėje mokslo konferencijų savaitėje „Science Week“, kuri kasmet suburia mokslininkus, tyrėjus ir inovacijų kūrėjus iš įvairių pasaulio šalių.
About the Author
