Praėjusį penktadienį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), kartu su Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) ir UAB „Sustaiming“, organizavo renginį, skirtą žaliųjų teiginių naudojimui reklamoje aptarti. Į renginį buvo pakviesti verslo atstovai bei komunikacijos specialistai.
Nuo šių metų rugsėjo 27 d. įsigalios Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimai, į kuriuos perkelta Vartotojų įgalinimo žaliojoje pertvarkoje direktyva. Šie pakeitimai sugriežtins reikalavimus dėl žaliųjų teiginių skleidimo ir dar labiau sustiprins pareigą verslui aplinkosauginius teiginius pagrįsti aiškiais, patikrinamais duomenimis.
Renginio metu VVTAT pristatė parengtas Žaliųjų teiginių reklamoje gaires, kurios padės verslui tinkamai naudoti su tvarumu susijusius teiginius ir išvengti klaidinančios reklamos. Gairėse akcentuojama, kad visi aplinkosauginiai teiginiai turi būti pagrįsti, tikslūs, aiškūs ir lengvai suprantami vartotojams.
Verslo diskusijoje – prioritetas aiškumui ir konkurenciniam pranašumui
Diskusijos metu verslo atstovai iš įmonių „Rimi“, „Kvapų namai“, startuolio „Cannumo“ bei teisės ir komunikacijos profesionalai iš „Widen Legal“ bei „Black Florence, Brand Agency“ dalijosi praktine patirtimi, aptarė dažniausiai kylančius iššūkius bei pokyčius reklamos srityje, susijusius su didėjančiais vartotojų lūkesčiais ir griežtėjančiu reguliavimu.
Diskusijoje pabrėžta, kad skaidri komunikacija tampa ne tik teisine prievole, bet ir svarbiu konkurenciniu pranašumu. Kaip pažymėjo dalyviai, siekiant šį pranašumą išnaudoti, būtina ieškoti patrauklių komunikacijos sprendimų – pavyzdžiui, keisti požiūrį iš komunikacijos apie tvarumą į komunikaciją tvarumui, įgalinant vartotojus formuoti naujus tvarumo ritualus.
Be to, verslo atstovai akcentavo, kad nors per pastaruosius metus matomas reikšmingas progresas, vis dar trūksta kokybiško dialogo tarp verslo ir priežiūros institucijų. Anot jų, toks dialogas leistų įsiklausyti siekiančioms įmonėms gauti aiškesnes gaires ir praktinius patarimus veiklos tobulinimui, o ne likti su neatsakytais klausimais. Tad šios Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktos gairės yra puikus to pavyzdys.
Taip pat išsakyta pozicija, kad valstybė turėtų skirti didesnį prioritetą tvarius ir žalius produktus kuriančių įmonių skatinimui. Šiuo metu vartotojai dažnai renkasi pagal kainą, o ne produkto tvarumą, todėl nuoseklus visuomenės švietimas turėtų tapti bendru verslo ir valstybės tikslu – pasitelkiant ne tik teisinį reguliavimą, bet ir švelniąsias priemones.
Vartotojų tyrimai rodo pokyčių poreikį
Pokyčių poreikį rodo ir vartotojų tyrimai: 2025 m. ES vartotojų sąlygų suvestinės duomenimis, poveikis aplinkai prieš priimant pirkimo sprendimą rūpi tik 23 proc. Lietuvos vartotojų, kai ES vidurkis siekia 43 proc. Lietuvos vartotojai kaip pagrindines kliūtis rinktis tvarius produktus nurodo aukštą kainą, neaiškumą, ar prekės iš tiesų draugiškos aplinkai, nepasitikėjimą aplinkosauginiais teiginiais bei nusistovėjusius vartojimo įpročius. VVTAT užsakymu atlikta apklausa taip pat parodė, kad 58 proc. apklaustų vartotojų nepasitiki verslo subjektų skleidžiama informacija apie siūlomų prekių „ekologiškumą“, todėl reklamoje pateikiama informacija turi būti patikima, jei norima išlaikyti vartotojų pasitikėjimą ir skatinti realiai tvarius sprendimus.
„Svarbu, kad vartotojai galėtų pasitikėti reklamoje pateikiama informacija. Žalieji teiginiai negali būti naudojami kaip rinkodaros priemonė be realaus pagrindo – jie turi atspindėti tikrus ir patikrinamus įmonių veiksmus“, – pažymi VVTAT direktorė Goda Aleksaitė.
Lietuvos atsakingo verslo asociacijos teigimu, vis daugiau įmonių siekia veikti tvariai, tačiau kartu susiduria su iššūkiu, kaip apie tai komunikuoti atsakingai. „Aiškios gairės padės verslui išvengti neapibrėžtumo ir stiprins pasitikėjimą tarp įmonių ir vartotojų. Taip pat svarbu, kad praktikos taikymo laikotarpiu gairės evoliucionuotų ir plėstų dialogą tarp VVTAT ir atsakingo verslo“, – teigia asociacijos direktorius Giedrius Leskauskas.
„Rinkoje dažniausiai matome du kraštutinius atvejus: vienos įmonės apie tvarumą komunikuoja nepagrįstai, kitos – nors įgyvendina realias iniciatyvas, apie tai visai nekalba. Abiem atvejais sprendimas yra vienas – aiškus atsakomybių pasiskirstymas organizacijos viduje. Praktikoje tai reiškia, kad rinkodaros komanda formuoja teiginius, tvarumo komanda tikrina jų turinį ir pagrįstumą, o teisininkai įvertina vartotojų klaidinimo riziką ir užtikrina atitiktį teisės aktams. Tokia sistema užtikrina pagrįstą ir nuoseklią komunikaciją, mažina klaidinančių žaliųjų teiginių riziką ir suteikia verslui daugiau pasitikėjimo kalbėti apie savo tvarumo veiksmus, taip stiprindama skaidrumą ir konkurencingumą rinkoje“, – teigia Nino Inasaridze, UAB Sustaiming direktorė.
Organizatoriai tikisi, kad pristatytos gairės ir vykusios diskusijos prisidės prie sąžiningesnės reklamos praktikos Lietuvoje, sumažins klaidinančių žaliųjų teiginių naudojimą ir sustiprins vartotojų pasitikėjimą rinkoje.
Daugiau informacijos apie Žaliųjų teiginių reklamoje gaires galima rasti VVTAT interneto svetainėje prie atmintinių verslininkams. Patvirtintos gairės skelbiamos teisės aktų sistemoje: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/17cd31b210b311f1bd71e5905aa24d51
About the Author
