Šių metų vasaris priminė žiemą, kurios jau kurį laiką nebuvome patyrę. Sniegas, plikledis ir temperatūrų svyravimai paveikė ne tik kasdienį gyvenimą, bet ir draudimo žalų statistiką – daugėjo eismo įvykių, sniego spaudimo pažeistų statinių ir kitų žiemos sukeltų nuostolių.
Nors vasaris – trumpiausias metų mėnuo, draudimo bendrovės BTA duomenimis, žalų statistika, lyginant su sausiu, augo.
„Įdomu tai, kad žiemą skirtingos rizikos dažnai pasireiškia vienu metu. Pavyzdžiui, gausus sniegas gali pažeisti stogus ar šiltnamius, o tuo pačiu metu plikledis keliuose lemia daugiau smulkių eismo įvykių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žiemos mėnesiais žalų statistika gali augti net ir trumpesnį mėnesį“, – teigia BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.
Didžiausias pavojus būstams
Didžiausias žalų šuolis vasarį fiksuotas būsto draudimo kategorijoje. Jei sausį registruota 621 būsto žala, vasarį jų skaičius išaugo iki daugiau nei 1 050. Ryškus augimas matomas ir duomenis lyginant su praėjusių metų vasariu – būsto draudimo žalų skaičius per metus išaugo daugiau nei du su puse karto – nuo 411 iki 1 053.
Remiantis BTA draudimo duomenimis, didžiausius finansinius nuostolius sukėlė gaisrai – brangiausia vasario būsto žala siekė apie 54,6 tūkst. eurų, dar vieno gaisro nuostoliai viršijo 46 tūkst. eurų.
Visgi, ne visos būsto žalos vasario mėnesį susijusios su ugnimi. Pavyzdžiui, viename name sugedus šildymo sistemai įtrūko radiatoriai, išsiliejęs vanduo apgadino grindis, sienas ir kitą turtą, o nuostoliai siekė apie 10 tūkst. eurų. Kitais atvejais žalą sukėlė ir elektros įtampos svyravimai – dėl jų sugedus įrangai išmokėta apie 5,7 tūkst. eurų.
Daugėjo ir traumų
Vasarį daugiau žalų fiksuota ir asmens draudimo kategorijoje. BTA draudimo duomenimis, šį vasarį registruota 764 nelaimingų atsitikimų žalos, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai jų buvo 591.
„Šių metų vasaris buvo gana sudėtingas – daug sniego, apledėję paviršiai ir vietomis susiformavusi lijundra sukūrė itin nepalankias sąlygas. Tokiais laikotarpiais traumų skaičius paprastai padidėja, nes net ir paprastos kasdienės situacijos, tokios kaip išėjimas į kiemą ar skubėjimas į darbą, gali baigtis slystelėjimu ir rimtesne trauma“, – sako BTA Žalų departamento direktorė.
Tarp brangiausių vasario traumų – keletą tūkstančių eurų siekiančios išmokos dėl rimtų galvos sužalojimų. Didžiausia išmoka siekė apie 3 tūkst. eurų ir buvo išmokėta po eismo įvykio keliaujant turistiniu autobusu užsienyje, kai dėl kritinės būklės žmogų teko skubiai pargabenti gydymui į Lietuvą. Dar vienu atveju 2,4 tūkst. eurų siekusi išmoka skirta po nelaimingo kritimo ant laiptų, kai žmogus paslydo ir patyrė galvos traumą.
Slidūs keliai priminė apie atidumą keliuose
Vasario mėnesį sudėtingos eismo sąlygos jautėsi ir keliuose. Gausus sniegas, vietomis susiformavęs plikledis ir lijundra lėmė, kad vairuotojams teko prisitaikyti prie gerokai sudėtingesnių sąlygų nei pastaraisiais metais įprasta.
Tai atsispindėjo ir draudimo žalų statistikoje. BTA draudimo duomenimis, vasarį registruota 1 769 automobilių draudimo žalos, kai tokiu pačiu laikotarpiu pernai jų fiksuota per500 mažiau.
Prie automobilių žalų augimo prisidėjo ir vasarį užklupęs intensyvus snygis – vieną dieną gausiai iškritęs sniegas daugelyje vietų smarkiai pablogino eismo sąlygas, kelius padengė provėžos, o vairuotojams teko važiuoti gerokai lėčiau nei įprastai.
„Žiemą keliuose dažniausiai fiksuojame daugiau smulkių susidūrimų – sankryžose, kiemuose ar stovėjimo aikštelėse, kai dėl sniego ar ledo vairuotojai neįvertina stabdymo kelio. Tačiau pasitaiko ir rimtesnių avarijų. Vasarį didžiausia automobilių draudimo išmoka viršijo 41 tūkst. eurų, nes sudėtingais atvejais automobiliai patiria rimtus kėbulo ir konstrukcinius pažeidimus“, – pasakoja K. E. Karpova.
About the Author
