Kovą Valstybinei kultūros paveldo komisijai paskelbus naujausią savivaldybių paveldosauginį indeksą už 2024-uosius, Kaunas dar kartą įtvirtino savo, kaip vieno iš lyderio kultūros paveldo srityje, poziciją. Naujausias tyrimas atskleidžia nuoseklų miesto darbą ir solidžias investicijas. Skaičiuojama, kad analizuojamais metais bendras visų šalies savivaldybių finansavimas paveldui sudarė 27,7 mln. eurų, vien Kauno dalis – beveik 28 proc.
„Kauno paveldas vis labiau matomas ir vertinamas: pačių kauniečių, į miestą atvykstančių turistų, filmų kūrėjų ir, žinoma, tarptautiniu mastu. Esame vieni iš penkių Lietuvoje gavę UNESCO Pasaulio paveldo pripažinimą.
Tai nuoseklaus darbo, aiškių prioritetų ir investicijų rezultatas: skiriamos solidžios sumos iš miesto biudžeto per Paveldotvarkos programą, finansuojami reikšmingi paveldo projektai, pavyzdžiui Kauno fortifikacijų rekonstrukcija. Miestas taip pat geba pritraukti finansavimą ir iš kitų fondų. To rezultatai – gražėjantis miestas, paveldo puoselėjimas ir pritaikymas šiandienos poreikiams“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kaunas pasižymi ne tik gausiu kultūros paveldo objektų skaičiumi – jų mieste net 1873, – bet ir vienu didžiausių paveldosauginių objektų tankiu Lietuvoje. Tai svarbi miesto tapatybės dalis bei pridėtinė vertė čia besilankantiems turistams.
Savivaldybių paveldo indekso duomenimis, Kaunas išlieka lyderiu pagal skiriamą finansavimą kultūros paveldo objektams. Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas rodo, kad vos penkių iš šešiasdešimties savivaldybių finansavimas paveldui peržengia septynženklę sumą: Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus miestų, Kauno rajono bei Druskininkų.
2024 metais bendras visų Lietuvos savivaldybių finansavimas siekė 27,7 mln. eurų, tuo tarpu vien Kauno dalis sudaro beveik 7,9 mln, eurų arba apie 28 proc. visos sumos. Vertinant procentinę dalį nuo viso biudžeto asignavimų, Kaunas taip pat pateko į savivaldybių penketuką, paveldui skiriančių daugiau kaip 1 procentą.
Svarbus Kauno sėkmės veiksnys – sistemingas požiūris į paveldotvarką. Mieste vienuoliktus metus įgyvendinama Paveldotvarkos programa, leidžia privačių objektų savininkams prisidėti prie kultūros paveldo puoselėjimo. Miestas finansuoja iki 50 proc. darbų kaštų mūriniams pastatams ir 75 proc. – medinukams. Nuo jos starto sutvarkyta beveik 250 pastatų, o pernai programa tapo dar patrauklesnė – gyventojų paraiškos priimamos ištisus metus.
Dar viena Kauno stiprybė – gebėjimas pritraukti papildomą finansavimą. 2024-aisiais miestui pavyko gauti daugiau kaip 855 tūkst. eurų iš tarptautinių fondų. Šios lėšos skirtos reikšmingų objektų tvarkybai ir pritaikymui visuomenės poreikiams, tarp jų – Kauno sporto halei, kino teatrui „Romuva“, Kauno kultūros centrui ir miesto rotušei.
Ne mažiau svarbus ir gyventojų įsitraukimas. Kaunas pirmauja Lietuvoje pagal fizinių asmenų pateiktas kultūros paveldo inventorizavimo anketas – jų skaičius siekia 259. Tai rodo augantį visuomenės sąmoningumą ir norą aktyviai prisidėti prie kultūros vertybių identifikavimo bei išsaugojimo.
Anot tyrimo, Kauno lyderystę taipogi lemia ir profesionali komanda bei aktyvi institucinė veikla. 2024 metais Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba surengė 9 posėdžius – tai vienas didžiausių aktyvumo rodiklių Lietuvoje. Juose operatyviai sprendžiami su paveldu susiję klausimai ir užtikrinamas kokybiškas sprendimų priėmimo procesas.
Su visu tyrimu galima susipažinti internete:vkpk.lt/
About the Author
