Pasaulinė antrinių žaliavų perdirbimo diena, minima kasmet kovo 18-ąją, primena apie vieną iš didžiausių šiuolaikinės ekonomikos paradoksų – nors vis daugiau kalbama apie rūšiavimą ir žiedinę ekonomiką, pasaulyje perdirbama vos apie 9 proc. plastiko atliekų. Specialistų vertinimu, tai rodo, jog vien rūšiavimo nepakanka – svarbu ir tai, kaip atliekos tvarkomos bei kiek daiktų galime panaudoti pakartotinai, netgi po įvairių incidentų ir nelaimių.
Atliekų perdirbimas padeda ne tik sumažinti atliekų kiekį sąvartynuose, bet ir taupo energiją bei gamtos išteklius. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, 1 kg tekstilės perdirbimas gali sutaupyti apie 6 tūkst. litrų vandens, o perdirbtos žaliavos dažnai leidžia reikšmingai sumažinti anglies dioksido emisijas gamybos procesuose.
Tačiau atliekų klausimas aktualus ne tik kasdienėje buityje. Po įvairių nelaimių – gaisrų, vandens užliejimų, audrų ar eismo įvykių – susidaro dideli sugadinto turto kiekiai, kuriuos taip pat galima tvarkyti tvariai.
Atliekos po nelaimių – ne visada tik šiukšlės
„Neretai manoma, kad atliekos yra tik tai, kas susikaupia mūsų kasdienėje buityje. Tačiau nemažai jų atsiranda ir po įvairių nelaimių – nuo smulkių buitinių incidentų iki didesnių žalų. Tokiais atvejais svarbu ne tik kuo greičiau sutvarkyti padarinius, bet ir pagalvoti, kas nutiks sugadintiems daiktams ar medžiagoms“, – sako „Lietuvos draudimo“ tvarumo vadovė Milda Degutienė.
Anot jos, po būsto ar turto žalų dažniausiai susidaro įvairių medžiagų atliekos – sugadinti baldai, buitinė technika, tekstilė, statybinės medžiagos, elektronikos prietaisai ar jų dalys.
„Dalis šių daiktų gali būti remontuojami, restauruojami arba perdirbami. Pavyzdžiui, metalas, stiklas, plastikas, kartonas ar elektronikos komponentai gali būti nukreipiami į perdirbimo grandinę ir virsti naujais produktais. Tai leidžia sumažinti atliekų kiekį sąvartynuose ir kartu taupyti žaliavas“, – pažymi M. Degutienė.
Remontas – dažnai tvaresnis sprendimas
Pasak ekspertės, vienas svarbiausių tvarumo principų sako, kad pirmiausia būtina įvertinti, ar daiktą tikrai reikia išmesti.
„Sugedęs ar pažeistas daiktas ne visada reiškia, kad jį reikia pakeisti nauju. Dažnai pakanka nedidelio remonto, kad jis galėtų tarnauti dar ne vienerius metus. Tai galioja tiek buityje, tiek, pavyzdžiui, transporto priemonių priežiūroje. Remontas ne tik leidžia sutaupyti, bet ir sumažina atliekų kiekį bei naujų žaliavų poreikį“, – sako M. Degutienė.
Ekspertė pateikia ir konkretų transporto priemonių priežiūros pavyzdį – nedidelės įdaužos automobilio stikle nebūtinai reiškia, kad patį stiklą reikia keisti.
„Skaičiuojama, kad atliekos, susidariusios po 100 įdaužų remontų, tilptų delne, o keičiant 100 automobilių stiklų prireiktų viso konteinerio. Stiklo remontas yra net iki 80 proc. draugiškesnis aplinkai nei jo keitimas. Be to, tai patogesnis bei greitesnis sprendimas – remontui nereikia ardyti automobilio, ir darbai trunka vos pusvalandį. Tokie sprendimai leidžia reikšmingai sumažinti atliekų kiekį ir poveikį aplinkai“, – pažymi M. Degutienė.
Pasak jos, vis daugiau dėmesio skiriama ir pakartotiniam daiktų naudojimui.
„Daiktai, kurių patys nebenaudojame, nebūtinai turi tapti atliekomis. Drabužiai, baldai ar elektronika gali būti perduoti kitiems žmonėms, labdaros organizacijoms ar specialioms surinkimo vietoms. Tai leidžia prailginti jų gyvavimo ciklą ir sumažinti vartojimo poveikį aplinkai“, – teigia ekspertė.
Kai kurios atliekos gali būti pavojingos
M. Degutienė taip pat atkreipia dėmesį, kad tam tikros atliekos gali kelti pavojų aplinkai ar net žmonių saugumui, jei jos laikomos netinkamai.
„Namų ūkiuose dažnai kaupiasi seni elektronikos prietaisai, baterijos ar kiti technikos komponentai. Ilgai laikomos baterijos gali pradėti tekėti, išskirti toksiškas medžiagas ir kelti gaisro riziką. Todėl labai svarbu tokias atliekas laiku priduoti į specialias surinkimo vietas“, – sako M. Degutienė.
Ji taip pat primena, kad tvarkant namus ar ruošiantis sezoniniam švarinimuisi verta peržiūrėti ir ilgai nenaudojamus daiktus.
„Kartais namuose laikome daugybę senų ar nebenaudojamų daiktų – nuo elektronikos iki tekstilės. Tai ne tik užima vietą, bet ir gali didinti tam tikras rizikas, pavyzdžiui, gaisro pavojų ar prastesnę oro kokybę patalpose. Atsakingas jų sutvarkymas ar perdirbimas gali padėti išvengti šių problemų“, – pažymi ekspertė.
Maži sprendimai daro didelį poveikį
Pasak M. Degutienės, tvarumas prasideda nuo kasdienių sprendimų – atsakingo vartojimo, rūšiavimo ir sąmoningo požiūrio į daiktų gyvavimo ciklą.
„Perdirbimas yra viena iš svarbiausių žiedinės ekonomikos dalių. Kuo daugiau žaliavų sugrįžta į gamybos procesą, tuo mažiau naujų išteklių reikia išgauti iš gamtos. Tai padeda mažinti taršą, taupyti energiją ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – sako ji.
Ekspertė pabrėžia, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie šio proceso.
„Rūšiuodami atliekas, taisydami daiktus vietoje jų keitimo ar perduodami juos pakartotiniam naudojimui galime ženkliai sumažinti atliekų kiekį. Net ir nedideli kasdieniai sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai“, – teigia tvarumo vadovė.
M. Degutienė išskiria kelis pagrindinius principus, kurie padeda ne tik sumažinti atliekų kiekį, bet ir užtikrinti, kad jos būtų tvarkomos saugiai bei tvariai:
- Rūšiuokime atliekas pagal jų tipą: popierių, plastiką, stiklą ir metalą svarbu atskirti ir mesti į tam skirtus konteinerius. Netinkamai išrūšiuotos atliekos dažnai nebegali būti perdirbamos ir keliauja į sąvartynus;
- Po nelaimių pirmiausia atskirkime pavojingas atliekas: sugadinta elektronika, baterijos, dažai ar cheminės medžiagos turi būti priduodami į specialias surinkimo vietas. Tokios atliekos gali būti toksiškos ar net kelti gaisro riziką, todėl jų negalima mesti į bendrus atliekų konteinerius;
- Įvertinkime, ar daiktą galima sutaisyti ar panaudoti pakartotinai: prieš išmetant verta pasvarstyti, ar baldas, buitinė technika ar kita įranga gali būti suremontuota. Tai sumažina atliekų kiekį ir leidžia taupyti išteklius;
- Dideles ar mišrias atliekas tvarkykime atsakingai: po remonto, užliejimo ar kitų žalų susidariusios statybinės medžiagos, baldai ar tekstilė turėtų būti vežami į stambiagabaričių atliekų aikšteles arba perduodami atliekų tvarkytojams, o ne paliekami prie konteinerių;
- Elektronikos ir baterijų nelaikykime namuose „ateičiai“: seni telefonai, įkrovikliai ar baterijos laikui bėgant gali tapti pavojingi – jie gali pradėti tekėti ar perkaisti. Tokias atliekas reikėtų reguliariai priduoti į tam skirtas surinkimo vietas;
- Tekstilę ir dar tinkamus daiktus perduokime antram naudojimui: drabužiai, baldai ar kiti buities daiktai, kurie dar gali būti naudojami, neturėtų tapti atliekomis – juos galima perduoti labdarai, atiduoti kitiems ar priduoti į tekstilės konteinerius.
About the Author
