Orams atšilus, netrukus gamtoje vėl pasirodys bitės, tačiau ekspertai įspėja – bičių populiacija kasmet mažėja 30 proc., o jų gerovė priklauso ne tik nuo bitininkų, bet ir nuo mūsų kasdienių įpročių. Net paprasti veiksmai: bites įsileisti į miestus, sodus ar tinkamai rūšiuoti pakuočių atliekas, gali padėti išsaugoti šias svarbias gamtos pagalbininkes.
Miestai tampa prieglobsčiu bitėms
„Ekonovus“ įkurtos „Tvarumo akademijos“ nuotolinių pamokų cikle miesto bitininkas ir „Urbanbee.lt“ įkūrėjas Paulius Chockevičius pasakojo, kad bitės vis dažniau „persikelia“ į didmiesčius – ant biurų, prekybos centrų, daugiabučių pastatų stogų. Vilniuje jos įkurdintos net ant Prezidentūros ar Vilniaus savivaldybės pastatų. Tokios vietos bitėms labai tinkamos: stogai atstoja natūralias buveines, o miesto aplinka dažnai reiškia šiltesnes žiemas, mažiau drėgmės, kenkėjų ir ligų.
Vis dėlto vien tinkamos buveinės neužtenka – bičių gyvenimo sąlygoms įtakos turi ir aplinkos tarša. Todėl, pasak „Tvarumo akademijos“ vadovės Jurgitos Bagdonavičienės, svarbu nuo mažens ugdyti atsakingus įpročius: kalbėti apie bičių svarbą ekosistemai, atsakingą vartojimą, atliekų rūšiavimą ir aplinkai draugiškus kasdienius pasirinkimus.
„Net paprastas plastiko maišelis gali tapti mikroplastiko šaltiniu, kuris irdamas patenka į gamtą, kenkia bitėms, medaus kokybei, o galiausiai – ir mums patiems. Kiekvieno pasirinkimas rūšiuoti ir atsakingai naudoti išteklius prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo“, – sakė atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ atstovė J. Bagdonavičienė.
Kodėl bitės svarbios?
Ekspertai pabrėžia, kad bičių reikšmė neapsiriboja vien medumi – bitės apdulkina apie 70 proc. augalų, kuriuos mes valgome. Tai pasaulio ekonomikai kasmet sukuria apie 153 mlrd. eurų vertės naudą.
Vieną bičių šeimą sudaro apie 80 tūkst. vabzdžių, o visą avilį prižiūri viena bitė motinėlė, gyvenanti iki penkerių metų. Bitės dažnai vadinamos „gamtos mokslininkėmis“ – jų surinktas medus gali parodyti, kiek skirtingų augalų auga aplinkoje ir ar nėra taršos pesticidais, sunkaisiais metalais ar mikroplastiku.
Kaip galime padėti bitėms?
● Tinkamai išmesdami ir rūšiuodami plastiko pakuotes ir kitas atliekas, sumažiname mikroplastiko dalelių patekimą ne tik į aplinką, bet ir į bičių renkamą nektarą ar žiedadulkes.
● Miestuose taip pat verta sodinti kuo daugiau medingųjų augalų, palikti dalį pievų nešienautų ir kurti natūralias žydinčias erdves vabzdžiams.
● Specialistai taip pat ragina rinktis vietines augalų rūšis – jos geriausiai prisitaikiusios prie vietos klimato ir yra svarbus maisto šaltinis vietinėms bičių rūšims.
● Svarbu vengti pesticidų naudojimo – ne tik žemės ūkyje, bet ir nuosavuose soduose ar daržuose.
● Žmonės gali prisidėti prie bičių populiacijos įrengdami kamanių ar bičių avilį, o kiemuose ar soduose pastatydami laukinių bičių viešbučius.
Miesto bitininkas pripažįsta, kad iki šiol vis dar dažnai sulaukia ir klausimo, ar miesto medus nėra užterštas. Tiesa, diskutuojant su kitų Europos šalių bitininkais paaiškėja, kad toks klausimas dažniausiai kyla būtent Lietuvoje. Kaip rodo kasmet atliekami medaus, surinkto iš Vilniaus centre laikomų bičių, tyrimai, jame nėra randama sunkiųjų metalų ar kitų pavojingų medžiagų.
About the Author
