Naujausi „Swedbank“ matuojamo Finansinės sveikatos indekso duomenys rodo – šalies gyventojų finansinė sveikata gerėja, o pagal šį rodiklį pirmaujame Baltijos šalyse. Visgi, dar aukštesnį finansinės sveikatos vertinimą Lietuvos gyventojams trukdo pasiekti kelios esminės priežastys – finansinių žinių bei ilgalaikio finansinio saugumo priemonių trūkumas.
„Jau ketvirtus metus iš eilės matuojamas Lietuvos gyventojų finansinės sveikatos indeksas nuosekliai auga ir šiemet pasiekė rekordinius 59 balus iš 100. Daugiausiai įtakos tam turi gerėjančios Lietuvos gyventojų finansinės galimybės. Dėl augančių pajamų, daugiau žmonių gali lengviau padengti kasdienes išlaidas, sukaupti santaupų ar skirti lėšų ilgalaikiams tikslams“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Prieš metus pirmavusi, šįmet antroje vietoje pagal finansinės sveikatos indekso rezultatus rikiuojasi Estija su 54 balais, trečioje išlieka Latvija (49).
„Tokios tendencijos nėra netikėtos. Pastaraisiais metais Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskyrė sparčiausiu ekonomikos ir perkamosios galios augimu. Taip pat matome, kad Lietuvos gyventojai savo finansines galimybes vertina išskirtinai pozityviai“, – sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Vis dėlto, visos Baltijos šalys turi kur pasitempti – Švedijos gyventojų finansinės sveikatos indekso rodikliai išlieka pastebimai didesni ir siekia 73 balus iš 100.
Žinios pajamų nesiveja
Finansinės sveikatos indeksas susideda iš dviejų – galimybių bei žinių – subindeksų. Kaip rodo apklausa, Lietuvos gyventojų finansinės galimybės vertinamos 59 balais iš 100. Tai – vienu balu didesnis įvertis nei prieš metus ir net 8 balais didesnis įvertis nei 2023 m., kuomet pirmą kartą vertinta gyventojų finansinė sveikata.
Nepaisant to, finansinių žinių vertinimas siekia 55 balus iš 100 – tiek pat, kaip ir 2023 m., bei pagerėjimo kol kas nėra.
„Didele problema išlieka finansinės gyventojų žinios – gyventojai stokoja pagrindinių žinių apie taupymą, investavimą, skolinimąsi ar pensijų kaupimą. Dėl to finansiniai sprendimai neretai priimami neįvertinus visų rizikų ar ilgalaikių pasekmių. Mažesnis finansinis raštingumas taip pat gali lemti ir menkesnį gyventojų pasirengimą nenumatytoms situacijoms – pavyzdžiui, netekus darbo ar susidūrus su netikėtomis išlaidomis. Todėl finansinio raštingumo stiprinimas išlieka svarbia sąlyga siekiant didesnio gyventojų finansinio saugumo“ – komentuoja J. Cvilikienė.
Tiesa, finansinės žinios yra reikalingos ne tik tam, kad gyventojai galėtų sukaupti rezervą ir pasiruošti netikėtoms situacijoms, bet ir tam, kad apsaugotų tai, ką jau turi.
„Vien per praėjusius metus sukčiai iš lietuvių bandė išvilioti daugiau nei 50 milijonų eurų. Tikėtina, kad šiemet ši suma toliau augs. Gyventojams, turintiems prastesnes finansines žinias, yra itin sunku atskirti pelus nuo grūdų – fiktyvias investavimo platformas ar neįtikėtiną grąžą žadančius „investavimo patarėjus“. Taigi, finansinių žinių stiprinimo svarba tik stiprės – dirbtinio intelekto galimybėms tobulėjant, tobulėja ir sukčių galimybės“, – primena J.Cvilikienė.
Silpnoji grandis – finansinis saugumas
Finansinio raštingumo trūkumas dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl gyventojams trūksta ilgalaikio finansinio saugumo. Tą patį atskleidžia ir apklausa – kasdienių finansų srityje dauguma Lietuvos gyventojų jaučiasi gana stabiliai. Apklausos duomenimis, 84 proc. šalies namų ūkių pajamos per pastaruosius dvylika mėnesių buvo didesnės už išlaidas. Tai rodo, kad daugeliui finansinės sąlygos bei turimi finansiniai įpročiai padeda užsitikrinti tinkamą kasdienių pajamų ir išlaidų balansą.
Tačiau gana stabili kasdienių finansų situacija ne visada reiškia tvirtą finansinį pagrindą ateičiai. Tik kiek daugiau nei du penktadaliai gyventojų (43 proc.) turi sukaupę 3 mėnesių pajamų ar didesnį finansinį rezervą. Likusiems netikėtas pajamų sumažėjimas ar reikšmingas išlaidų padidėjimas sukeltų finansinių iššūkių.
„Tas pačias tendencijas rodo ir „Swedbank“ klientų duomenys – net ir sparčiai augant atlyginimams, maždaug kas trečias gyventojas neturi santaupų. Tai indikuoja, kad finansinis saugumas išlieka itin opia problema. Tiesa, duomenys rodo, kad sukauptas finansinis rezervas itin skiriasi tarp amžiaus grupių, mažiausiai jo sukaupę turi jauni šalies gyventojai“, – sako ekonomistė G. Ilekytė.
Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą 2026 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar“. Tyrimo metu buvo apklausti 6 tūkst. respondentų visose šalyse. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
About the Author
