Persikelti gyventi į kitą šalį – tai kur kas daugiau nei pakeisti adresą ar susirasti darbą. Daugeliui Lietuvoje gyvenančių užsieniečių mamų tai reiškia naują kasdienybės ritmą, kitokią kultūrą ir situacijas, kuriose tenka mokytis orientuotis be artimiausių žmonių pagalbos.
Vilniuje gyvenanti Cynthia Palza iš Peru puikiai prisimena pirmuosius metus Lietuvoje. Į Vilnių moteris persikėlė su lietuviu vyru, su kuriuo iki tol dažnai lankydavosi mieste atostogų metu. Tačiau vieną vasarą spontaniškas sprendimas pakeitė jų gyvenimą – šeima nutarė pasilikti ilgam.
„Prieš maždaug dešimtmetį Lietuvoje buvo gerokai mažiau užsieniečių nei dabar. Einant gatve ar važiuojant viešuoju transportu pastebėdavau, kad žmonės čia daug ramesni ir labiau susitelkę į savo reikalus. Pietų Amerikoje įprasta lengvai užmegzti pokalbį su nepažįstamaisiais, pasisveikinti ar nusišypsoti, todėl iš pradžių toks skirtumas man atrodė neįprastas“, – pasakoja ji.
Laikui bėgant moteris prie naujo ritmo priprato ir netgi pradėjo vertinti lietuviams būdingą ramybę bei pagarbą asmeninei erdvei.
Kai kalba tampa ir privalumu, ir etikete
Netrukus po persikėlimo Cynthia pradėjo dirbti Vilniuje veikiančioje tarptautinėje įmonėje. Iš pradžių ji dirbo klientų aptarnavimo srityje, kur itin pravertė jos išmoktos kalbos – ispanų ir portugalų.
„Tarptautinė patirtis natūraliai kelia smalsumą, todėl kartais profesinėje aplinkoje buvau pristatoma pirmiausia per kalbas, kuriomis kalbu. Tačiau mano profesinis kelias nebuvo susijęs su lingvistika ar vertimu“, – sako ji.
Laikui bėgant kolegos pradėjo vertinti ir kitus jos gebėjimus – ji ėmėsi sudėtingesnių užduočių, buvo paaukštinta, dirbo su finansiniais projektais ir vadovavo komandoms.
„Man svarbu būti vertinamai ne vien dėl savo kilmės ar kalbų. Noriu būti matoma kaip profesionalė ir kolegė – ne kaip Cynthia iš Peru, o tiesiog Cynthia“, – sako ji.
Labiausiai trūko paprastų dalykų
Gyvenimas naujoje šalyje įgauna kitokią prasmę, kai atsiranda vaikai. Cynthia sako, kad būtent tada labiausiai pasijuto gyvenimo toli nuo gimtosios šalies realybė.
„Labiausiai pasiilgau savo šeimos. Norėjosi, kad šalia būtų mama ar sesuo – ne tik vaizdo skambučiuose, bet ir realybėje. Kartais net paprastas apkabinimas ar pagalba kasdieniuose darbuose būtų reiškęs labai daug“, – prisimena ji.
Papildomų iššūkių kildavo ir tuomet, kai reikėdavo su vaikais lankytis pas gydytojus tuo metu, kai lietuvių kalbos žinios dar nebuvo pakankamos.
„Tuomet jautiesi labai pažeidžiamas, nes nori viską tiksliai suprasti ir tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Būčiau norėjusi anksčiau žinoti, kad kai kuriais atvejais galima rinktis ir angliškai kalbančius gydytojus“, – sako Cynthia.
Kai svetimas miestas pamažu tampa savu
Ilgainiui ji suprato, kad norint iš tiesų jaustis kaip namuose, svarbi ir bendruomenė.
„Labai anksti supratau, kad jei Lietuva taps mano namais, turiu kurti ryšius ne tik su žmonėmis iš savo šalies, bet ir su vietos bendruomene. Bėgant metams kolegos tapo artimais draugais, o kaimynai – tarsi antra šeima“, – pasakoja ji.
Būtent bendruomenės svarba paskatino ją prisijungti prie iniciatyvos „1000 moterų“, kuri Lietuvoje vykdoma nevyriausybinės organizacijos „WoW University“ nuo praėjusio rudens.
„Norėjau toliau augti tiek asmeniškai, tiek profesiškai, susipažinti su moterimis, turinčiomis skirtingas patirtis. Tokios iniciatyvos padeda išeiti iš komforto zonos ir pažvelgti į savo kelią naujai“, – sako ji.
Cynthia įsitikinusi, kad daugelis užsieniečių mamų Lietuvoje susiduria su iššūkiais, kurių aplinkiniai dažnai nepastebi: „Mes kuriame savo artimųjų ratą nuo nulio. Auginame vaikus tarp dviejų kultūrų, padedame jiems integruotis naujoje visuomenėje ir kartu stengiamės išsaugoti savo šaknis“.
Iniciatyva, padedanti mamoms įsitvirtinti
Plečiantis „1000 moterų“ iniciatyvai nuo šiol ji tampa prieinama ir anglų kalba. Naujoji programos dalis įgyvendinama bendradarbiaujant su „Go Vilnius“ vieno langelio principu veikiančiu centru užsieniečiams „International House Vilnius“.
„Būti mama yra ne mažesnis iššūkis nei siekti karjeros, o jei tai reikia daryti vienu metu? O jei dar ir svetimoje tau šalyje? Atsiranda ne tik vietinėms moterims įprasti iššūkiai darbo rinkoje, bendruomenėje, bet ir daug kitų socialinių kliūčių. Mūsų komandoje ne viena esame praėjusios asmeniškai per etapą, ką reiškia auginti save jau tapus mama. Todėl šį projektą matome kaip labai prasmingą ir norime padėti, kad visos Vilniuje gyvenančios mamos, nesvarbu lietuvės ar atvykusios kurti gyvenimą čia, galėtų augti, mokytis ir siekti karjeros“, – sako iniciatyvos ambasadorė ir „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.
Projekto tikslas – suteikti Lietuvoje gyvenančioms mamoms praktinių įgūdžių, mentorystės ir karjeros konsultacijų, padedančių pasirengti (re)integracijai į darbo rinką. Šiuo metu prie iniciatyvos jau prisijungė 565 mentoriai ir 575 moterys, iš kurių 75 yra kitatautės.
„Mūsų misija visada buvo drąsinti moteris augti, tačiau suprantame, kad mamoms, o ypač – atvykusioms iš svetur, šis kelias yra pilnas iššūkių. Esu be galo laiminga, kad „1000 moterų“ iniciatyva auga ir peržengia kalbos barjerus. Kartu su partneriais ne tik suteikiame įrankius karjerai, bet ir kuriame bendruomenę, kurioje kiekviena moteris, nesvarbu, iš kur ji kilusi, pasijustų sava bei vertinama. Tikime, kad laiminga, realizuojanti save mama yra stiprios visuomenės pagrindas, todėl džiaugiamės galėdami kartu atverti duris į naujas galimybes dar didesniam ratui moterų“, – teigia nevyriausybinės organizacijos „WoW University“ įkūrėja Inga Jablonskė.
About the Author
