Siekiant užtikrinti produktų kokybę, higieną ir saugų transportavimą, pakavimo medžiagos yra neišvengiamos, todėl žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ nuolat ieško būdų, kaip sumaniau tausoti gamtos išteklius ir investuoja į tvaresnę aplinką. Vienas iš jo prioritetų – bendradarbiavimas su tiekėjais, siekiant užtikrinti, kad parduotuvėse siūlomi produktai būtų pakuojami naudojant mažiau vienkartinių, perteklinių ir neperdirbamų pakuočių.
„Produktų gamybai kasdien sunaudojama daug išteklių, todėl aktyviai ieškome naujų būdų, padedančių mažinti jų kiekį. 2024 finansiniais metais įprastas popierines kainų etiketes pakeitėme elektroninėmis, suteikėme galimybę atsisakyti kvito aukojant už tarą grąžintus pinigus paramai, taip pat reikšmingai sumažinome plastiko kiekį privačių prekių ženklų pakuotėse. Suprantame, kad atliekų visiškai išvengti nepavyks, todėl laikomės žiedinės ekonomikos principų ir siekiame, kad susidariusios atliekos būtų pakartotinai naudojamos arba perdirbamos“, – pasakoja „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Laikosi plastiko mažinimo strategijos
Siekdamas mažinti plastiko naudojimą, „Lidl“ buvo išsikėlęs tikslą pagal strategiją „REset Plastic“ iki 2025 metų pabaigos privačių prekių ženklų pakuotėse plastiko kiekį sumažinti 30 proc. ir jose naudoti vidutiniškai bent 25 proc. perdirbto plastiko, palyginti su 2017 metų duomenimis. Šį tikslą bendrovei pavyko pasiekti anksčiau laiko – jau 2024 metais plastiko kiekis privačių prekių ženklų pakuotėse buvo sumažintas 32 proc.
Toliau stiprindama tvarumo kryptį, 2025 metais bendrovė pradėjo įgyvendinti naują strategiją „REset Resources“, kuria siekiama dar labiau didinti išteklių perdirbimą ir mažinti pirminių žaliavų naudojimą. Vienas pagrindinių jos tikslų – „REcycle“. Iki 2030 metų planuojama, kad visose „Lidl“ privačių prekių ženklų pakuotėse bus naudojama vidutiniškai 65 proc. perdirbtų medžiagų. Taip pat numatyta, kad pirminių plastikinių pakuočių, skirtų privačių prekių ženklų produktams, sudėtyje perdirbto plastiko dalis iki 2030 metų sieks 30 proc.
„Daugelį pakuočių palengvinome, kad jose būtų mažiau plastiko. Buitinės chemijos produktai jau kurį laiką parduodami pakuotėse, pagamintose iš 100 proc. antrinės žaliavos, o ne maisto produktams ir tekstilei pakuoti vis dažniau naudojame sertifikuotas tvarias medžiagas, pavyzdžiui, FSC sertifikuotą popierių ir kartoną. Taip pat privačių prekių ženklų šviežios mėsos ir pyragų pakuotėms nebenaudojame juodojo plastiko, o plastikines kiaušinių dėžutes pakeitėme sertifikuotomis kartoninėmis, kurių didžiąją dalį sudaro perdirbtos medžiagos“, – dalijasi „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
Mažinant plastiko kiekį, svarbus ir gyventojų įsitraukimas. Nuo 2023 m. įvedus įstatyme numatytą privalomą mokestį už vienkartinius plastikinius maišelius, jų naudojimas pastebimai sumažėjo. 2024 m. biriems ir sveriamiems produktams skirtų vienkartinių maišelių sunaudota apie 30 proc. mažiau nei 2022 m., kai jie dar buvo dalijami nemokamai.
Popieriaus taupymo sprendimai
Kitas ypač svarbus tvarumo sprendimas – elektroninės kainų etiketės, kurias „Lidl Lietuva“ įdiegė visose šalies parduotuvėse. Jos ne tik supaprastino kasdienį darbą, bet ir padeda taupyti popieriaus. Skaičiuojama, kad elektroninių kainų etikečių įdiegimas kiekvienoje parduotuvėje per savaitę leidžia sutaupyti apie 1350 popieriaus lapų. Tai reiškia, kad per metus įmonė iš viso sutaupo apie 5 mln. popieriaus lapų.
Nuo 2024 m. prie mažesnio popieriaus išteklių naudojimo gali prisidėti ir „Lidl Plus“ programėlės naudotojai atsisakydami popierinių kvitų tiek kasininkų aptarnaujamose, tiek savitarnos kasose. Programėlės neturintys pirkėjai savitarnos kasose taip pat gali pasirinkti negauti kvito, pažymėdami atitinkamą parinktį ekrane.
„Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė priduria, kad klientai, nusprendę grąžinamą užstatą už tarą paaukoti vaikų dienos centrams ar nevyriausybinei organizacijai „Sengirės fondas“, kvitą nuo šiol gauna tik jo paprašę. Taip išvengiama bereikalingo popieriaus naudojimo. Be to, savitarnos kasose pirkėjai gali atsisakyti kvito ir gauti tik išėjimo šaknelę.
Siekia 95 proc. atliekų paversti ištekliais
Nepriklausomai nuo dedamų pastangų, parduotuvėse, logistikos centruose ir administraciniuose pastatuose visiškai išvengti atliekų neįmanoma. Dėl šios priežasties ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad susidariusios atliekos būtų tvarkomos tvariai ir kuo dažniau grąžinamos į pakartotinio panaudojimo ciklą.
„Lidl Lietuva“ yra išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2030 m. bent 95 proc. atliekų, susidarančių parduotuvėse ir logistikos centruose, panaudoti tvariai: naudoti pakartotinai, perdirbti, fermentuoti arba kompostuoti. Jau dabar matyti reikšmingi rezultatai – 2024 finansiniais metais „Lidl Lietuva“ 89,3 proc. parduotuvėse ir logistikos centruose susidariusių atliekų nukreipė pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ar biodujų gamybai. Tai reiškia, kad net ir plečiantis tinklui į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis mažėja.
„Siekdami mažinti atliekų kiekį ir jas kuo dažniau paversti ištekliais, logistikos centruose, parduotuvėse ir administraciniuose pastatuose taikome aiškią atliekų tvarkymo sistemą. Joje pirmenybę teikiame pakartotiniam naudojimui, perdirbimui, fermentavimui ir kompostavimui“, – pasakoja M. Anilionė.
Daugiau tvarumo sprendimų pristatoma naujausiame 2024 finansinių metų rezultatus apžvelgiančiame „Lidl Lietuva“ tvarumo žurnale.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 84 „Lidl“ parduotuvės 29 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Molėtuose ir Jurbarke. Šalyje taip pat veikia du „Lidl Lietuva“ logistikos centrai – vienas Kaune, Ramučiuose, o kitas Vilniuje, netoli Lentvario.
About the Author
