Artėjant Velykoms, daugelis lietuvių jau planuoja šventinį stalą ir ruošiasi vienai svarbiausių pavasario švenčių. Prekybos tinklo „Iki“ atlikta lojalių pirkėjų apklausa rodo, kad pagrindinės tradicijos išlieka itin stiprios – nuo margučių dažymo natūraliais būdais iki patiekalų, be kurių Velykų stalas daugeliui tiesiog neįsivaizduojamas.
Apklausos duomenimis, absoliutus Velykų stalo simbolis ir toliau išlieka margučiai – jie be konkurencijos įvardijami kaip svarbiausias šventės atributas. Toliau rikiuojasi balta mišrainė, taip pat dažnai minimi majonezas, silkė, įvairūs pyragai bei tradicinė Velykų boba.
„Atsakymai rodo, kad Velykos lietuviams vis dar yra labai tradicinė šeimos šventė. Ant stalo dažniausiai atsiranda tie patiekalai, kuriuos žmonės prisimena iš vaikystės – kiaušiniai, balta mišrainė ar įvairūs kepiniai. Jei kitų švenčių metu žmonės dažniau leidžia sau improvizuoti, Velykoms dauguma renkasi patikrintus receptus ir laikosi šeimos tradicijų“, – sako prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Svogūnų lukštai vis dar laimi – margučiai dažniausiai marginami natūraliai
„Iki“ apklausa parodė, kad lietuviai vis dar vertina tradicinius margučių dažymo būdus. Net 63 proc. respondentų teigia naudojantys natūralius dažus – dažniausiai svogūnų lukštus, burokėlius ar kitas natūralias priemones.
Maždaug 22 proc. apklaustųjų renkasi parduotuvėse parduodamus dažus, o dar apie 11 proc. margučius puošia lipdukais ar kitomis dekoracijomis.
Kiti, daugiau kruopštumo ir laiko reikalaujantys marginimo būdai, pavyzdžiui, dažymas vašku, dekoravimas akriliniais dažais ar dekupažo technika – minėti gerokai rečiau. Tai rodo, kad nors Velykų tradicijos lietuviams išlieka svarbios, margučius daugelis linkę marginti paprastesniais ir greitesniais būdais.
„Natūralus margučių dažymas daugeliui yra ne tik būdas pasiruošti šventei, bet ir smagus ritualas su šeima. Tokios tradicijos dažnai perduodamos iš kartos į kartą, todėl ir šiandien išlieka labai populiarios. Artėjant Velykoms pastebime ir stipriai išaugantį produktų, kurie dažniausiai naudojami margučiams dažyti, pavyzdžiui, svogūnų, raudonųjų kopūstų bei prieskonių pardavimą“, – pažymi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė G. Kitovė.
Mišrainės ir salotos – tarp dažniausiai perkamų patiekalų
Apklausos rezultatai rodo, kad Velykų stalas daugelyje namų vis dar ruošiamas savarankiškai. Beveik 38 proc. respondentų nurodė, kad šventinius patiekalus planuoja gaminti patys, o dar apie 35 proc. teigė daugiausia gaminsiantys namuose, tačiau dalį patiekalų įsigys jau paruoštų.
Maždaug 12 proc. apklaustųjų planuoja daugiau pirkti nei gaminti, o tik 4 proc. nurodė ketinantys visus patiekalus įsigyti jau paruoštus. Tai rodo, kad daugelis pirkėjų renkasi derinti tradicinį gaminimą namuose su patogesniais sprendimais.
Apklausos duomenimis, didžioji dalis pirkėjų Velykų stalui planuoja išleisti nuo 20 iki 100 eurų – tokią sumą nurodė 68 proc. respondentų.
„Velykų stalas lietuviams svarbus, todėl daugelis pagrindinių patiekalų ruošiami namuose. Tačiau dalį patiekalų, kurie taupo laiką arba patogiai papildo stalą, pirkėjai mielai renkasi jau paruoštus. Apklausa atskleidė ir tai, kokius patiekalus pirkėjai dažniausiai renkasi įsigyti jau pagamintus. Tarp dažniausiai minimų atsidūrė mišrainės, įvairios salotos, taip pat pyragai, tortai ir silkė. Tokie produktai leidžia greitai papildyti šventinį stalą ir skirti daugiau laiko pačiai šventei bei bendravimui su artimaisiais“, – pažymi G. Kitovė.
About the Author
