Kuo daugiau mūsų gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo dažniau tenka susidurti ir su pavojais, tokiais kaip finansiniais sukčiavimais, nutekintais asmens duomenimis ar klaidinančia informacija socialiniuose tinkluose. Technologijos vystosi greitai, o kartu su jomis tobulėja ir piktadarių metodai, tad reaguoti privalu greitai, visos šalies mastu. Atsaką šioms grėsmėms kuria Kauno technologijos universiteto (KTU) suburtas konsorciumas projekte „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“. Projektą inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra.
Projektas prisideda prie platesnio Lietuvos tikslo stiprinti nacionalinį kibernetinį atsparumą, didinti technologinį savarankiškumą ir kurti sprendimus, kurie būtų aktualūs ne tik šiandienos, bet ir ateities skaitmeninėms grėsmėms.
Šios misijos tikslas – ne tik analizuoti grėsmes, bet ir kurti praktiškai pritaikomus sprendimus, kurie padėtų viešajam sektoriui, verslui ir visuomenei greičiau atpažinti skaitmenines rizikas, į jas reaguoti ir stiprinti bendrą atsparumą. Tarp prioritetinių krypčių – dezinformacijos aptikimas, finansinių sukčiavimų prevencija, kritinės infrastruktūros apsauga ir pažangių kibernetinio saugumo sprendimų testavimas realiomis sąlygomis.
Mokslas ir verslas vienijasi, kad sukurtų tinkamą atsaką grėsmėms
Lyderiaujantys šalies universitetai subūrė konsorciumus, įtraukdami patyrusius verslo atstovus, kad mokslas ir verslas sutelktų žinias ir sukurtų inovatyvius, moksliniais tyrimais grįstus sprendimus bei užtikrintų jų sėkmingą įgyvendinimą. KTU suburtas konsorciumas veikia kaip bendradarbiavimo platforma, kurioje akademinės žinios jungiamos su verslo patirtimi ir taikomųjų sprendimų kūrimu. Toks modelis leidžia greičiau pereiti nuo mokslinio tyrimo prie realaus technologinio sprendimo, kurį galima išbandyti ir taikyti praktikoje.
Šiame projekte KTU su partneriais įgyvendina misiją „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“, kurios esmė – užtikrinti, kad skaitmeninės paslaugos Lietuvoje būtų saugios, patikimos ir prieinamos visiems. Tai apima ir technologinius sprendimus, ir platesnį požiūrį į visuomenės atsparumą, pasitikėjimą informacija ir gebėjimą laiku atpažinti grėsmes.
„Šiandien skaitmeninės rizikos paveikia ne tik „IT skyrius“, o kiekvieną organizaciją ir kiekvieną žmogų. Todėl projekto logika nėra „sukurti dar vieną technologiją“. Esmė sukurti apčiuopiamą pažangą, kuri mažintų rizikas ir didintų gebėjimą laiku pastebėti grėsmes bei į jas reaguoti. Tikimės, kad tai taip pat kartu augintų mūsų, kaip valstybės, sisteminį kibernetinį atsparumą“, – sako KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas prof. dr. Šarūnas Grigaliūnas.
Šią kryptį, kaip strategiškai itin svarbią, išskiria ir Inovacijų agentūra, koordinuojanti programą nacionaliniu mastu.
„Misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos orientuotos į realių, visuomenei aktualių problemų sprendimą. Kibernetinis saugumas yra viena iš sričių, kuriose inovacijos daro tiesioginį poveikį žmonių kasdieniam saugumui ir netgi valstybės atsparumui, todėl šioje srityje turime veikti greitai ir su strateginiu žvilgsniu į priekį“, – pabrėžia Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas.
Kuriami sprendimai, orientuoti į apčiuopiamą poveikį
Vienas svarbiausių KTU konsorciumo pasiekimų – „DigiDefence“ duomenų centras, kuriame bus telkiama infrastruktūra pažangių kibernetinio saugumo sprendimų kūrimui ir diegimui. Čia vyks moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra, bus teikiamos specializuotos paslaugos. Visa sistema nuo pat pradžių kuriama taip, kad atitiktų griežtus saugumo ir patikimumo standartus. „DigiDefence“ aplinkoje bus galima ne tik kurti ir treniruoti pažangius modelius, bet ir saugiai testuoti naujus kibernetinio saugumo sprendimus, analizuoti didelius duomenų kiekius bei vertinti jų taikymo galimybes realiuose scenarijuose. Tai svarbu siekiant, kad kuriamos technologijos būtų ne tik inovatyvios, bet ir patikimos, atsparios bei pasirengusios praktiniam naudojimui.
„Projekto metu įkurtas kompetencijų centras leis sutelkti ne tik technologinius pajėgumus, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistus bei talentus. Tai sudarys sąlygas spartesnei inovacijų plėtrai ir stiprins Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu“, – pažymi M. Survilas.
Centre bus prieinamos dirbtinio intelekto, didelės skaičiavimo galios ir debesijos paslaugos savitarnos principu, todėl mokslininkai, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai galės operatyviai išbandyti sprendimus realiomis sąlygomis.
„Orientuojamės ne į demonstracinius prototipus, o į praktiškai pritaikomus sprendimus, kurie gali būti diegiami organizacijose. Tai leidžia greičiau pereiti nuo idėjos prie realaus rezultato“, – pabrėžia prof. dr. Š. Grigaliūnas.
Kartu su infrastruktūros plėtra jau vystomi konkretūs įrankiai, skirti kasdienėms grėsmėms atpažinti ir suvaldyti – nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose iki finansinių sukčiavimų ar kritinės infrastruktūros apsaugos. Pasak prof. dr. Š. Grigaliūno, tikslas – padėti organizacijoms greičiau ir tiksliau reaguoti į kibernetinius incidentus bei stiprinti bendrą atsparumą.
Pažanga, kuri kuria pasitikėjimą skaitmenine Lietuva
Projekto sėkmė bus matuojama konkrečiais rezultatais: sukurtomis technologijomis, naujais prototipais, tarptautinėmis patentų paraiškomis, unikaliais produktais, mokslinėmis publikacijomis ir startuoliais, kurie įžengs į rinką. Šiuo metu lygiagrečiai vystoma infrastruktūra, telkiamos kompetencijos ir įgyvendinami teminiai MTEP projektai. Artimiausiame etape dėmesys sutelkiamas į prototipų kūrimą, jų validavimą ir pasirengimą taikyti sprendimus praktinėse organizacijų veiklose.
„Saugios ir įtraukios e. visuomenės“ misija veikia dideliu mastu: įgyvendinami net 7 mokslo ir verslo MTEP projektai, kuriamas minėtas KTU kibernetinio saugumo kompetencijų centras, o bendra investicija siekia 24,16 mln. Eur. Tai leidžia sukurti visą inovacijų grandinę – nuo tyrimų iki prototipų, nuo prototipų iki realių produktų ir jų diegimo praktikoje. Projektas finansuojamas iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir Lietuvos Respublikos biudžeto.
„Kibernetinis saugumas – tai mūsų kasdienio gyvenimo apsauga. Todėl svarbu kurti ne tik technologijas, bet ir jas paversti produktais, prieinamais kiekvienam. Taigi šiame projekte ypatingai svarbus bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo. Investuodami į šią misiją, kuriame patikimą, žmonėms draugišką skaitmeninę aplinką ir stipriname visos šalies saugumą“, – apibendrina prof. dr. Š. Grigaliūnas.
About the Author
