Kodėl sukčiai sukčiauja, o dalis Lietuvos gyventojų pasiduoda jų apgaulėms? Į šiuos klausimus psichologas Klaudijus Vitkauskas kovo pradžioje atsakė nacionalinio projekto „Prisijungusi Lietuva“ saugesniam internetui skirtame renginyje.
Nukenčia ne tik senyvo amžiaus žmonės
Neretai manoma, kad sukčių aukomis dažniausiai tampa senjorai. Tačiau, psichologo teigimu, į savo pinkles piktavaliai gali įvilioti kiekvieną mūsų – ypač tada, kai patiriame stresą ar emocinių problemų.
„Labiausiai pažeidžiamais laikomi vieniši, našliai, išsiskyrę arba niekada nesusituokę, vyresnio amžiaus arba krizėje atsidūrę žmonės. Svarbūs ir biologiniai faktoriai – nemiga, nuovargis, įvairios ligos, sutrikimai, demencija. Tokios būsenos paveikia mūsų kritinį mąstymą ir vertinimą. Pažeidžiamumą lemia ir psichologiniai faktoriai: stresas, įtampa, praeities traumos, intensyvios krizinės situacijos, keliančios stiprias emocijas“, – kalbėjo psichologas.
Pasak K. Vitkausko, kai kurie žmonės labiau pasiduoda apgavystėms ir dėl savo asmeninių savybių: didelio smalsumo, draugiškumo, nerimastingumo, emocijų reguliavimo sunkumų – vadinamojo impulsyvumo.
Kaip žinia, kibernetiniai sukčiai mėgsta apsimesti įvairių institucijų atstovais, žada greito praturtėjimo perspektyvas ir kitaip stengiasi pasisavinti gyventojų pinigus ar asmeninius duomenis. Apgavysčių schemas jie bando įgyvendinti socialiniuose tinkluose, kurdami netikras svetaines, siųsdami elektroninius laiškus ar žinutes.
Nacionalinio projekto „Prisijungusi Lietuva“ konferencijoje „Saugesnis internetas: kalbamės, mokomės, tobulėjame“ K. Vitkauskas atskleidė, kokie žmonės dažniausiai renkasi sukčiavimo kelią. Tai yra antisocialios asmenybės, pasižyminčios kriminaliniu mąstymu, arba žmonės, dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių pasirinkę elgtis antisocialiai.
„Tai gali būti asmenys, susiduriantys su stipriais iššūkiais gyvenime: karu, badu, skurdu, negandomis, yra pasinėrę į priklausomybes, psichoaktyvias medžiagas. Nuo antisocialių asmenybių šie žmonės skiriasi tuo, kad pasibaigus negandoms, greičiausiai jie grįš prie saugesnių veiklų. Tuo tarpu antisocialioms asmenybėms tai yra gyvenimo būdas“, – pasakojo K. Vitkauskas.
Skirtingi manipuliacijos būdai
Tiek antisocialios asmenybės, tiek antisocialiai besielgiantys ir sukčiauti pasirinkę žmonės apgauti kitus bando naudodami įvairius manipuliacijos būdus.
„Paprastai sukčiai vienu metu naudoja skirtingus manipuliacijos būdus. Vienas dažniausių – autoriteto imitavimas. Jie skambina, rašo, kad gavote baudą, gali griežtai su jumis bendrauti. Taip jie bando sukelti baimę, skatinti bejėgiškumą, paklusnumą. Viskas tam, kad padarytumėte tai, ko nori sukčius“, – apie vieną būdą pasakojo K. Vitkauskas.
Psichologo teigimu, vienoms manipuliacijoms labiau pasiduoda vyrai, kitoms – moterys.
„Vyrai dažniau pasiduoda per didelio pasitikėjimo manipuliacijai. Ypač, kai jiems sakoma: „Jūs tikrai esate per daug protingas, kad nepasinaudotumėte šiuo pasiūlymu. Esate labai išmintingas žmogus, todėl būtų klaida nepervesti pinigų, neįsigyti prekės“. Moterys labiau linkusios pasiduoti manipuliacijoms, sukeliančioms simpatiją. Sukčius gali sakyti, kad jūs jam labai patinkate, esate labai graži ir panašiai. Tačiau aš turiu problemą – neturiu, kur gyventi, tad gal galite pervesti pinigų, mes nusipirksime būstą ir gyvensime kartu“, – pavyzdžiais dalijosi jis.
Tačiau yra ir tokių manipuliacijos būdų, kurie vienodai pažeidžia įvairaus amžiaus, socialinių grupių ir bet kurios lyties asmenis.
„Piktavaliai manipuliuodami naudoja dėkingumą. Iš vienos pusės, gali būti skatinama pajusti dėkingumą sukčiui. Jie gali sakyti, kad jūsų kompiuteryje ištrynėme virusus, todėl padėkodami galite paremti mūsų organizaciją. Nors virusų kompiuteryje net nebuvo. Dėkingumas gali būti išreikštas ir kitaip: „Ačiū, kad naudojatės mūsų internetine platforma. Už tai mes jums atsiųsime dovaną, tik reikėtų jūsų asmeninių duomenų“. Taip pat jie gali pasitelkti socialinių įrodymų manipuliacijos būdą ir taikyti į gėdos jausmą, bendrystės norą. Tokiu atveju sukčiai sako, kad visi turi kažkokį daiktą ar naudojasi tam tikra paslauga, bei klausia, kodėl jūs to nedarote“, – kalbėjo K. Vitkauskas.
Sukčiai gali manipuliuoti akcentuodami dalykus, į kuriuos jautriai reaguoja daugelis žmonių – sakyti, kad, jei neinvestuosite, prarasite visas savo santaupas. Kitas būdas – tariamas įsipareigojimas – „koja tarpduryje“. Taip sukčiai primeta atsakomybę – neva už tai, kad jau kalbėjotės su jais, esate įsipareigoję juos paremti.
„Jie pasitelkia profiliavimą. Kuo svarbesnis taikinys, tuo daugiau informacijos sukčiai apie jį surinks. Tai gali būti informacija apie jus, jūsų aplinką, išvaizdą, balsą. Visa tai gali būti atkuriama naudojantis dirbtiniu intelektu. Dar vienas manipuliacijos būdas yra pasitvirtinimas. Tarkime, viešojoje erdvėje labai aktyviai kovojate prieš korumpuotą valdžią. Tokiu atveju sukčius gali sakyti, kad įkūrė organizaciją būtent šiam tikslui, todėl labai reikėtų jūsų pagalbos, paramos. Taip tikrai galima įkliūti“, – pasakojo psichologas.
Svarbiausia – neskubėti
Nuo apgavysčių ir įvairių manipuliacijų galima apsisaugoti vadovaujantis keliais patarimais. Anot psichologo, svarbiausias jų – neskubėti ir viską daryti lėtai.
„Susidūrus su netikėta situacija, reikia įkvėpti ir iškvėpti. Tai gali padaryti stebuklus. Dar geriau, jei pavyksta įvardinti, ką jaučiate. Kai atsiduriame kritinėse situacijose, įsijungia „Kovok, bėk arba sustink“ principas, todėl mes nebegalime kritiškai įvertinti situacijos. Tačiau jeigu mes sustojame ir įsivardijame, kad man keista, baisu – vėl įjungiame kritinį mąstymą. To sukčius labai nenori – jis siekia, kad kuo greičiau priimtume sprendimus“, – aiškino K. Vitkauskas.
Vėliau reikėtų įsivertinti, ar kontaktas, kurį ką tik turėjote, buvo planuotas. Jeigu ne, gali būti, kad jus bando „išmušti iš vėžių“.
„Nebijokite apsižvalgyti aplink save – galbūt šalia yra artimųjų, kolegų, kuriems galite papasakoti apie situaciją. Galite kreiptis ir į institucijas. Pavyzdžiui, jei jums skambino neva banko atstovas, susisiekite su banku ir paklauskite, ar jie planavo su jumis pasikalbėti“, – patarimais dalijosi specialistas.
O jeigu sukčiui pavyko įgyvendinti savo piktavališkus kėslus, ne mažiau svarbu su kitais žmonėmis dalintis savo istorija. Tai padeda nuo panašių situacijų apsaugoti kitus, o kartu – lengviau išgyventi neigiamas emocijas, geriau integruoti neigiamą patirtį.
„Dalijimasis leidžia geriau priimti situaciją, išgedėti patirtą traumą, integruoti gėdą, kaltę, bejėgiškumą ir judėti toliau. Tai labai svarbu, nes visi nepriimti jausmai, neigimas, kad tokia situacija įvyko, padidina riziką, kad tai ir vėl pasikartos“, – pridūrė K. Vitkauskas.
Padeda mokomieji renginiai
Iki balandžio vidurio visų savivaldybių gyventojai kviečiami į projekto „Prisijungusi Lietuva“ nemokamus mokymus ir dirbtuves apie tai, kaip saugiai naudotis viešosiomis elektroninėmis paslaugomi. Užsiregistruoti į dirbtuves ir mokymus galima svetainėje www.prisijungusi.lt, žemėlapyje pasirinkus savo apskritį. Visą psichologo pranešimą ir kitų ekspertų įžvalgas apie kibernetinį saugumą galite išgirsti projekto „Prisijungusi Lietuva“ kanale.
***
Projektą „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“ įgyvendina Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra kartu su partneriais asociacija „Langas į ateitį“ ir nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
About the Author
