„Žmogaus atsparumą galima apibrėžti per jo gebėjimą blaiviai mąstyti, veikti, būti kūrybiškam krizinėje situacijoje, bendruomenės – per jos narių gebėjimą kooperuotis , o valstybės – per jos pasiekiamumą, galimybę su ja tokioje situacijoje bendradarbiauti“, – sako Valstybės pažangos tarybos narė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.
Profesorė drauge su kitais Valstybės pažangos tarybos nariais – Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos katedros vedėju Viktoru Bachmetjevu ir Lietuvos studentų sąjungos prezidente Ieva Vengrovskaja – bei Ministrės Pirmininkės patarėju ryšių su Seimu klausimais Tadu Vinokuru dalyvavo Vyriausybės rūmuose vykusioje diskusijoje „Socialinis atsparumas – Kovo 11-osios palikimas: kaip jį stiprinsime ateityje?“. Diskusiją moderavo Valstybės pažangos tarybos narys, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius studijoms ir mokslui Giedrius Viliūnas. Renginyje diskutuota apie socialinį atsparumą, jo ištakas ir ateities stiprinimo galimybes atliepiant Valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“.
Ekspertai sako, kad socialinį atsparumą formuoja ne tik istorinė patirtis, bet ir šiuolaikiniai veiksniai – visuomenės poliarizacija, regionų atskirtis, pasitikėjimas institucijomis, švietimo kokybė ir gebėjimas kritiškai mąstyti.
Poliarizacija ir bendruomeniškumas
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad socialinį atsparumą silpnina visuomenės poliarizacija ir mažėjantis gebėjimas kalbėtis.
T. Vinokuro teigimu, visuomenė vis labiau susiskaldžiusi. „Šiais laikais matoma visuomenės poliarizacija: darosi sunku net su artimiausiais žmonėmis sutarti dėl įvairių temų. Šiame socialinių tinklų pasaulyje diskusijų kultūra mąžta“, – sakė jis.
Anot jo, bendruomenės stiprybė pirmiausia priklauso nuo gebėjimo sutarti dėl esminių vertybių. „Bendruomenė gali būti stipri tik tada, kai sutariama dėl pagrindinių vertybių, kai gebama kalbėtis. Turime ugdyti gebėjimą diskutuoti, nes šis gebėjimas – mūsų stiprybė, galinti padėti kurti atsparumą“, – teigė Ministrės Pirmininkės patarėjas.
I. Vengrovskaja taip pat pažymėjo bendruomeniškumo svarbą: „Būdami įvairių bendruomenių ar organizacijų nariais formuojamės kaip asmenybės. Negebėjimas būti ir diskutuoti vienoje erdvėje skaldo.“
A. Ramonaitė pažymėjo ir kitą nerimą keliantį reiškinį – didėjantį polinkį į ideologizuotą mąstymą ir pasaulio skaidymą į „juoda–balta“.„Krizių laikotarpiu žmonės yra linkę supaprastinti kompleksišką realybę ir pradėti mąstyti dichotominėmis kategorijos: juoda–balta, gėris–blogis ir pan. Anksčiau tai laikydavome specifiniu populizmo požymiu, tačiau dabar matome, kad toks mąstymas įsivyrauja įvairiose žmonių grupėse ir tai didina visuomenės poliarizaciją“, – įsitikinusi profesorė.
Regionų atskirtis ir švietimo vaidmuo
Jaunimo organizacijų atstovai diskusijoje pabrėžė regionų atskirties problemą, kuri taip pat daro įtaką socialiniam atsparumui.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentė I. Vengrovskaja teigė, kad aukštosiose mokyklose (tiek kolegijose, tiek universitetuose) labai aiškiai matomi skirtingi jaunuolių starto taškai.
Pasak jos, socialinėje dimensijoje dalyvaujantys asmenys neretai susiduria su daug sudėtingesniu keliu siekiant aukštojo mokslo. „Įsivaizduokite, kokį kryžiaus kelią reikia nueiti jaunam žmogui, užaugusiam lietuviškai nekalbančioje, aukštojo mokslo nebaigusių ir tokio mokslo siekio nepalaikančių žmonių šeimoje Lietuvos periferijoje. Taip, nereikia kaip anuomet eiti 20 kilometrų pėsčiomis, bet tai be galo emociškai ir finansiškai sunkus kelias“, – teigė ji.
I. Vengrovskajos nuomone, norint mažinti šią atskirtį būtina nuosekli ir ilgalaikė švietimo strategija, orientuota į ateitį.
Pasitikėjimas, ekonominė gerovė ir socialinis saugumas
A. Ramonaitė pasidalijo keletu įžvalgų apie socialiniam atsparumui įtaką darančius veiksnius. „Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gerokai išaugo žmonių pasitikėjimas vienų kitais ir demokratija“, – teigė ji ir pažymėjo, kad šie pokyčiai tiesiogiai susiję su ekonomikos augimu.
Vis dėlto, pasak profesorės, išlieka ir rimtų iššūkių – visuomenėje daugėja tikėjimo sąmokslo teorijomis, o pasitikėjimas valdžios institucijomis vis dar yra žemas.
T. Vinokuras taip pat atkreipė dėmesį į socialinio saugumo svarbą: „Asmenys, kurie turi galimybių mokytis, įsigyti būstą ir kt., visada jausis saugesni ir bus socialiai atsparesni nei tie, kurie viso to neturi.“
Anot patarėjo, sprendžiant socialinius klausimus būtinas platesnis, horizontaliai koordinuojamas valstybės požiūris. „Juk visos temos susijusios, dubliuojasi, tad norint išspręsti vieną problemą reikia atlikti pakeitimus daugybėje sričių“, – teigė jis ir pridūrė, kad tokiu principu netrukus bus peržiūrimos ir įvairių ministerijų demografijos politikos priemonės.
Kovo 11-oji – sėkmės istorija su savo kaina
Diskusijoje buvo prisiminta ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo patirtis, kuri, pasak ekspertų, yra svarbi Lietuvos socialinio atsparumo istorijos dalis.
„Kovo 11-oji – neabejotina sėkmės istorija visomis prasmėmis. Tačiau ji turi kainą, apie kurią vengdami kalbėti tik ją didiname – už tylą tenka mokėti socialinėmis problemomis“, – sakė V. Bachmetjevas.
Anot filosofo, per nepriklausomybės laikotarpį Lietuva patyrė kelias dideles transformacijas, kurios turėjo ir socialinių pasekmių. Pavyzdžiui, daugybei žmonių teko persiorientuoti darbo rinkoje ir prisitaikyti prie naujų ekonominių realijų. „Paskelbus nepriklausomybę kiekvienas pradėjo gyventi už save, o visus galinčius padėti pradėjo laikyti konkurentais“, – pridūrė jis.
V. Bachmetjevo nuomone, ilgainiui susiformavo ir gana siauras supratimas, kas laikomas sėkmingu žmogumi, – dažnai išskiriant į ateitį orientuotą jaunimą ar technologijų sektoriaus atstovus, o kitus paliekant užribyje.
Atsparumo pagrindas – kritinis mąstymas
Diskusijos dalyviai sutiko, kad socialinį atsparumą stiprina gebėjimas kritiškai vertinti informaciją ir savarankiškai mąstyti.
V. Bachmetjevo teigimu, pavyzdžiui, kovojant su socialiniam atsparumui pavojų keliančia dezinformacija svarbu ne tik kontrpriemonės, bet ir ilgalaikės investicijos į švietimą. „Turėtų keistis požiūris į dezinformaciją, jos užkardymą, daugiau dėmesio skiriant ne kontrveiksmams, o į savarankiškų, kritiškai mąstyti gebančių žmonių ugdymą orientuotam švietimui“, – sakė jis.
Ekspertų teigimu, būtent tokie gebėjimai – kartu su bendruomeniškumu, pasitikėjimu ir socialiniu saugumu – gali tapti pagrindu stiprinant Lietuvos socialinį atsparumą ateityje.
2026 m. kovo 11-ąją švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dieną. Dieną, kuri atvėrė Lietuvos visuomenei unikalias savirealizacijos galimybes. Prieš 36 metus Kovo 11-ąją žinia apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę pasklido po visą pasaulį. Šiandien mes tvirtai sakome – norime visada būti laisvi, kurti klestinčią Lietuvą ir būti atsakingi už jos ateitį. Kviečiame švęsti laisvę – vertinant praeitį, įgytą patirtį ir jau šiandien veikiant dėl Lietuvos ateities!
About the Author
