Statistika rodo, kad net 54 proc. mirčių Lietuvoje lemia širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) – šis procentas vienas aukščiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. Tai reiškia, kad daugiau nei kas antra netektis mūsų šalyje susijusi su ligomis, kurių didelės dalies būtų galima išvengti, jei labiau rūpintumėmės savo širdies sveikata, o padidėjęs cholesterolis išlieka vienu svarbiausių, tačiau dažnai nepastebimų rizikos veiksnių. Nepaisant to, daugelis žmonių – ypač vyrai – vis dar vengia profilaktinių tyrimų ir apie padidėjusį cholesterolį sužino tik susidūrę su rimtomis sveikatos problemomis. Apie tai kalba Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis, kviečiantis reguliariai tikrintis kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.
„Žinau, kad šiais metais Lietuvos krepšinio lyga (LKL) pradeda naują projektą, kurio tikslas skatinti krepšinio gerbėjus, sportininkus bei visą visuomenę daugiau dėmesio skirti širdies sveikatai. Pats kviečiu savo artimuosius ir pažįstamus pasitikrinti kraujospūdį, cholesterolį. Kaip sporte svarbi disciplina, taip ir gyvenime svarbi profilaktika – reguliarūs tyrimai gali padėti išvengti rimtų širdies ligų“, – pažymėjo A. Sabonis.
Jo teigimu, visiems, ne tik sportininkams, bet ir aktyviai leidžiantiems laisvalaikį, labai svarbu pasirūpinti savimi ir artimaisiais.„Ypač tai svarbu vyrams, nes jie dažniau vengia profilaktinių patikrų ir į gydytojus kreipiasi per vėlai“, – pabrėžė A. Sabonis.
Svarbu ne tik profilaktika, bet ir inovacijos
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies centro profesorės Olivijos Dobilienės, tikrai labai svarbu nuolat aktyviai rūpintis savo sveikata – tikrinti cholesterolio kiekį, kraujospūdį ir reguliariai vertinti širdies ligų riziką. Jos teigimu, daugelio infarktų ir insultų būtų galima išvengti, jei žmonės žinotų savo rizikos veiksnius ir juos laiku valdytų, tačiau labai svarbu, kad kardiologai savo pacientams galėtų taikyti inovatyviausius gydymo sprendimus.
„Lietuvoje pastaruoju metu vis aktyviau diskutuojama apie inovacijų diegimą sveikatos apsaugos sistemoje – ir tai rodo brandų požiūrį į pacientų poreikius bei ateities mediciną. Tai pozityvus ženklas, kad judame pažangos kryptimi. Šiuolaikiniai gydymo metodai ir inovatyvūs vaistai ne tik reikšmingai pagerina klinikinius rezultatus, bet ir suteikia pacientams galimybę gyventi ilgiau bei kokybiškiau, sumažinant ankstyvų komplikacijų, negalios ar pakartotinių hospitalizacijų riziką“, – teigia prof. O. Dobilienė.
Anot jos, kardiologų bendruomenė tikisi, kad jau šį mėnesį bus priimti reikalingi sprendimai, kurie sudarys sąlygas sunkiausiems kardiologiniams pacientams gauti moderniausią, inovatyviausiais mokslo pasiekimais grįstą gydymą. „Kiekvienas delsimo mėnuo reiškia prarastas galimybes išsaugoti gyvybes ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę“, – pabrėžia profesorė.
Kodėl svarbu kontroliuoti cholesterolį?
Pasak prof. O. Dobilienės, reguliarus cholesterolio kiekio tikrinimas padeda anksti nustatyti riziką ir užkirsti kelią aterosklerozei – procesui, kai cholesterolio plokštelės kaupiasi kraujagyslių sienelėse. „Tai gali lemti širdies priepuolį, insultą ir net mirtį, jei rizika nebus vertinama laiku bei prevencija pradėta savalaikiai. Todėl tikrintis turėtų visi suaugusieji nuo 20 metų, o turintiems rizikos veiksnių: paveldimumą, rūkymą, padidėjusį kraujospūdį ar cukrinį diabetą – dažniau nei kartą per kelerius metus“, – pabrėžė kardiologė.
Jos teigimu, blogasis“ cholesterolis – tai mažo tankio lipoproteino (MTL) cholesterolis, kuris labiausiai atsakingas už aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą visose kraujagyslėse. Pacientams blogąjį cholesterolį siektina sumažinti individualiai, priklausomai nuo jų individuliai įvertinamos rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Klaidinga galvoti, kad laboratorinio MTL cholesterolio tyrimo „normos ribos“ atžymėtos lapelyje – yra to asmens siektina individuali cholesterolio vertė.
„Kalbant apie jauną asmenį, kuris yra sveikas ir neturi jokių rizikos veiksnių, jo siektinas MTL < 2,6 – 3 mmol/l. Jei yra vidutinė rizika, siektina MTL cholesterolį sumažinti < 1,8 mmol/l. Pacientų, priklausančių didelei rizikos grupei su daug rizikos veiksnių ir praeityje sirgusių miokardo infarktu, ar kuriems atliktas širdies kraujagyslių stentavimas ar širdies operacija, sergančių cukriniu diabetu, inkstų liga MTL cholesterolis turėtų būti ne didesnis nei 1,4 mmol/l. Kai MTL cholesterolį turime sumažinti 50 proc. ir daugiau, tai turime paaiškinti kad vien gyvensenos ir dietos pokyčių ar tiesiog papildų nepakaks. Tik kompleksinio poveikio priemonės leis pasiekti norimą rezultatą, t.y. dietos pokyčiai kartu su antilipidinių medikamentų deriniu“, – pažymėjo prof. O. Dobilienė.
Skaudi realybė Lietuvoje
„Statistika rodo, kad daug Lietuvos gyventojų, ypač vyrai, gyvena su padidėjusiu cholesterolio kiekiu ir nežino to, nes jie rečiau atlieka profilaktinius tyrimus. Lytis – vienas iš rizikos veiksnių, todėl labai svarbu keisti susiformavusius įpročius ir skatinti pasitikrinti pagal Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą kuri yra skirta 40 – 60 metų vyrams ir moterims“, – teigia prof. Olivija Dobilienė.
Deja, bet ir moterų mirtingumas Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka aukštas bei lenkiantis Europos šalių statistiką.
„Rizikos veiksniai: rūkymas, cukrinis diabetas, hipertenzija, psichosocialiniai veiksniai moteris žeidžia labiau, o širdies ir kraujagyslių ligų diagnostika neretai būna labiau sudėtinga dėl mažiau tipinio klinikinio pasireiškimo. Todėl inovatyvus dislipidemijos gydymas, skiriant injekuojamus ir ilgai veikiančius, be šalutinio poveikio preparatus galėtų prisidėti prie esminių pokyčių širdies ir kraujagyslių ligų valdyme“, – reziumavo prof. O. Dobilienė.
About the Author
