Po žiemos šalčių ir šaltuoju periodu vykdytos intensyvios kelių priežiūros vairuotojų laukia nauji nemalonumai − keliuose atsiranda daugiau asfalto skeveldrų, atplaišų bei smulkių akmenukų. Važiuojant intensyviame eisme jie dažnai atšoka nuo priekyje važiuojančių automobilių ratų ir atlėkę dideliu greičiu gali pataikyti į paskui važiuojančios mašinos priekinį stiklą. Net ir nedidelis akmenukas gali palikti įdaužą, kuri laikui bėgant plečiasi ir virsta rimtesniu pažeidimu.
Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas, pastebi, kad į stiklą atsitrenkęs akmenukas – bene dažniausia automobilio stiklo pažeidimų priežastis.
Pasak eksperto, vien per pirmuosius du šių metų mėnesius bendrovė jau fiksavo daugiau nei 1,2 tūkst. stiklo žalų. Ypatingai stiklo įdaužų skaičius išauga šiltuoju metu sezonu − pavasario ir vasaros mėnesiais tokių stiklo žalų skaičius ūgteli nuo 35 iki 55 proc.
„Didžioji dalis automobilių stiklų nuostolių patenka į intervalą tarp 500 ir 1000 eurų, tačiau pasitaiko ir keliolika tūkstančių siekiančių automobilių stiklų žalų. Vien šiais metais didžiausia rezervuota suma nuostoliams padengti siekia 17 tūkst. eurų“, – sako G. Petrikas.
Jis paaiškina, kodėl stiklo keitimo kaina gali siekti keliolika tūkstančių eurų: „Modernus automobilio priekinis stiklas šiandien yra sudėtinga technologinė detalė. Jame integruojami lietaus, šviesos ir įvairių vairuotojo pagalbos sistemų jutikliai, o kai kuriuose modeliuose – ir kameros, skirtos eismo juostų ar kliūčių atpažinimui. Keičiant tokį stiklą būtina atlikti ir tikslią ADAS (angl. Advanced Driver Assistance Systems) kalibraciją.
Pasak G. Petriko, tokiais atvejais finansinę naštą vairuotojams sumažinti gali savanoriškas kasko draudimas, kuris paprastai apima ir automobilių stiklų pažeidimus.
Į kokius pažeidimus nereikėtų numoti ranka
Norint išvengti didesnių nuostolių, išgirdus barkštelėjimą važiuojant nereikėtų jo ignoruoti. Pastebėjus įdaužą svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis dėl stiklo remonto. Kol pažeidimas nedidelis ir telpa maždaug po dviejų eurų moneta, dažniausiai jį dar galima suremontuoti.
„Net ir maža įdauža gali bet kada virsti skilimu. Įdaužoje susiformuoja daugybė mikroįtrūkimų, kurie dėl temperatūros svyravimų ar kitų išorinių veiksnių gali plėstis. Skilimą gali paskatinti ir stipresnis automobilio supurtymas važiuojant per duobę ar greičio mažinimo kalnelį, stipresnis automobilio durelių uždarymas“, – sako įmonės „Carglass“, užsiimančios automobilių stiklų remontu, keitimu ir ADAS kamerų kalibravimu, direktorius Edvinas Basakirkas.
Stiklo remontas trunka vos pusvalandį
Pastebėjus įdaužą stikle, įmonės atstovas rekomenduoja ją laikinai užklijuoti paprasta lipnia juostele, kad į pažeidimą nepatektų nešvarumų ir drėgmės, ir kreiptis į specialistus. Pasak jo, kuo anksčiau imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė išsaugoti stiklą jį suremontavus per pusvalandį ir išvengti stiklo keitimo.
Jis priduria, kad stiklo remontas taip pat yra nepalyginamai tvaresnis už jo keitimą. Skaičiuojama, kad atliekos, susidariusios po 100 įdaužų remontų, tilptų delne, o keičiant 100 stiklų prireiktų viso konteinerio. „Carglass“ duomenimis, stiklo remontas yra net iki 80 proc. draugiškesnis aplinkai nei stiklo keitimas.
„Vis dėlto ne kiekvieną pažeidimą galima sutaisyti. Dažniausiai stiklą dar galima remontuoti, jei įdaužos skersmuo neviršija 2,5 centimetro, ji nėra vairuotojo regos lauke ir yra nutolusi nuo stiklo krašto bent 6 centimetrus. Jei įdauža jau virto skilimu, stiklo suremontuoti nebebus galima ir teks jį keisti nauju“, – sako „Carglass“ atstovas.
Jis taip pat įspėja vengti dar vienos dažnos klaidos – bandymo stiklą taisyti savarankiškai. Internete parduodami remonto rinkiniai ar kitos priemonės neretai dar labiau pažeidžia stiklą arba pakeičia įdaužos struktūrą taip, kad profesionalus remontas tampa nebeįmanomas.
Draudimo ekspertas G. Petrikas priduria, kad savalaikis stiklo remontas ne tik trunka trumpiau, bet ir atsieina pigiau. Turintiems savanorišką kasko draudimą vairuotojams stiklo remontui dažniausiai netaikoma piniginė draudimo išskaita.
About the Author
