Pastaruoju metu fiksuojami atvejai, kai sukčiai apsimeta finansiniais tarpininkais ir klientams siunčia suklastotus dokumentus, tariamai susijusius su „Luminor“ banko vartojimo kreditais. Kaip atpažinti tokią apgaulę ir apsisaugoti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Pasak eksperto, sukčiai klientams siunčia dokumentus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti oficialūs – juose naudojami banko pavadinimai, logotipai, kartais pateikiamos net tariamos sutartys ar paraiškos formos. Tačiau nurodoma, kad visa komunikacija ir aptarnavimas vyksta per trečiąją šalį.
„Vis dėlto, „Luminor“ nenaudoja jokių išorinių tarpininkų vartojimo kreditams suteikti. Visi kredito pasiūlymai bei paraiškos tvarkomi tik tiesiogiai ir oficialiai – per interneto banką arba banko skyriuose. Jei kas nors teigia galintis padėti gauti kreditą iš „Luminor“ už tam tikrą mokestį, o juolab per tarpininką, tai reikėtų vertinti kaip rimtą sukčiavimo ženklą“, – pabrėžia M. Kutkaitis.
Spaudžia veikti greitai
Anot eksperto, tokiose apgavystėse naudojamas skubos jausmas, žadama, kad kreditas bus suteiktas itin greitai, jei tik nedelsdami atliksite tam tikrus veiksmus.
„Sukčiai gali teigti, kad paskola bus išduota „per 60 minučių“ ar „tik šiandien galiojančiomis sąlygomis“. Taip pat jie gali raginti skubiai sumokėti tariamus aktyvavimo, registracijos ar tarifų mokesčius. Vis dėlto, „Luminor“ niekada neprašo išankstinių mokėjimų kreditui suteikti“, – sako M. Kutkaitis.
Dar vienas įspėjamasis ženklas yra neįprasti komunikacijos kanalai. Pasak eksperto, sukčiai dažnai bendrauja per socialinius tinklus ar susirašinėjimo programėles, šis atvejis – ne išimtis. Gali būti naudojamos platformos kaip „Telegram“, „WhatsApp“, „Messenger“ ar SMS žinutės, tačiau „Luminor“ tokių kanalų sutartims sudaryti ar kreditavimo procesui vykdyti nenaudoja.
Siunčia suklastotus dokumentus
Sukčiai dažnai naudoja ir neoficialius el. pašto adresus su galūnėmis „gmail“, „yandex“, „mail.com“ ar panašius. Be to, jų siunčiamuose dokumentuose neretai galima pastebėti netikslumų.
„Dokumentuose gali būti gramatikos ar stiliaus klaidų, netikslių teisės aktų citatų, nelogiškų formuluočių. Kartais matosi ir techniniai neatitikimai – įklijuoti logotipai, parašai ar antspaudai, kurie atrodo nenatūraliai“, – aiškina M. Kutkaitis.
Ką daryti kilus įtarimams?
Jeigu gavote pasiūlymą gauti kreditą per tarpininkus ar esate raginami sumokėti išankstinį mokestį, ekspertas pataria neskubėti ir patikrinti informaciją.
„Geriausiai pasielgsite tiesiogiai susisiekę su banku oficialiais kontaktais ir pasiteiravę, ar toks pasiūlymas iš tiesų egzistuoja. Niekada neatlikite mokėjimų vien todėl, kad kažkas spaudžia tai padaryti skubiai“, – sako M. Kutkaitis.
Jei įtariate, kad susidūrėte su sukčiavimu, ekspertas rekomenduoja išsaugoti gautus laiškus, visus „dokumentus“ ir apie incidentą pranešti bankui bei policijai.
„Sukčiai dažnai bando pasinaudoti žmonių skubėjimu, finansiniais poreikiais, paveikti emocijas. Todėl svarbiausia taisyklė tokiose situacijose – neskubėti, patikrinti informaciją ir sprendimus forminti naudojantis tik oficialiais kanalais“, – apibendrina M. Kutkaitis.
Apie „Luminor“:
„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. „Luminor“ siekia gerinti savo klientų ir namų rinkų finansinę sveikatą bei skatinti jų augimą. Daugiau informacijos rasite čia.
About the Author
