Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį nuotoliniu būdu dalyvavo Konkurencingumo draugų grupės susitikime, kuriame buvo rengiamasi kovo 19–20 d. Briuselyje vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui. Susitikime aptartos energijos kainos, Europos Sąjungos bendrosios rinkos stiprinimas ir biurokratijos mažinimas.
Susitikimą organizavo Vokietija, Italija ir Belgija, jame taip pat dalyvavo Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Estijos, Airijos, Latvijos ir Slovėnijos lyderiai.
Aptariant energijos kainų klausimą, Prezidentas pabrėžė, kad nestabili padėtis Artimuosiuose Rytuose daro įtaką pasaulinėms energijos rinkoms ir didina kainų svyravimus, todėl būtina imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti Europos ekonomiką ir pramonės konkurencingumą.
„Artimiausiu metu turime neatmesti galimybės praverti strateginius naftos rezervus ir taikyti kitas trumpalaikes priemones. Ilgesniuoju periodu turime spartinti Europos energetinę transformaciją: atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių, plėsti atsinaujinančios energetikos gamybą ir investuoti į energetinį Europos tinklą, energijos kaupimą bei sistemos lankstumą. Tai yra būtina sąlyga siekiant saugios ir konkurencingos Europos ekonomikos“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas atkreipė dėmesį į būtinybę svarstyti trumpalaikes priemones, galinčias sušvelninti energijos kainų šoką pramonei, įskaitant tikslinę paramą strategiškai svarbiems sektoriams ir galimą Europos lygmens finansinį instrumentą, kuris padėtų energijai imlioms įmonėms pereinamuoju laikotarpiu.
Susitikime taip pat daug dėmesio skirta Europos Sąjungos bendrosios rinkos stiprinimui. Prezidentas pabrėžė, jog būtina šalinti pagrindines kliūtis, trukdančias laisvam prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui, ir užtikrinti ambicingą bendrosios rinkos stiprinimą.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad svarbu skatinti investicijas ir sudaryti sąlygas Europos gyventojų santaupas aktyviau nukreipti į ekonomiką.
„Stiprindami Europos Sąjungos bendrąją rinką, turime galvoti ir apie jos plėtrą – ji turi būti atvira Ukrainai, Moldovai ir Vakarų Balkanų šalims“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.
Susitikime taip pat aptarta Europos Sąjungos teisės aktų supaprastinimo darbotvarkė. Prezidentas išreiškė paramą Europos Komisijos pastangoms mažinti administracinę naštą, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, viešajam sektoriui ir vartotojams.
Kalbėdamas apie būsimą Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą, Prezidentas pabrėžė, kad svarbu laiku susitarti dėl naujojo ES biudžeto ir siekti užbaigti derybas iki 2026 metų pabaigos.
About the Author
