Kovo 5 d. Telšių vyskupija ir Klaipėdos universitetas (KU) sukvietė į mokslinę konferenciją, skirtą paminėti Telšių vyskupijos 100-mečiui „Šimtas Dievo malonės metų“. Į renginį susirinko per pusantro šimto žmonių: dvasininkai, mokslininkai, mokytojai, KU bendruomenės atstovai.
Renginį atidarė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, sveikinimo kalboje prisiminęs sudėtingą vyskupijos istoriją: karai, okupacija, holokaustas, tremtys. „Net ir šie išbandymai bei sunkumai, visa tai buvo Dievo malonės metai.“ – sakė vyskupas A. Jurevičius.
Sveikinimą tarė ir KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas. Rektorius džiaugėsi bendradarbiavimu su Telšių vyskupija, prasmingu renginiu bei tuo, kad mokslas ir tikėjimas gražiai dera tarpusavyje. „Klaipėdos universitetui didelė garbė prisidėti prie Telšių vyskupijos šimtmečiui skirtų renginių. Ši sukaktis primena ne tik turtingą istoriją, bet ir stiprią bendruomenę, kuri gebėjo išlikti ir augti net sudėtingiausiais laikotarpiais. Džiugu, kad šiandien universitete susitinka mokslas ir tikėjimas – dvi sritys, kurios, dialoge ir pagarboje viena kitai, padeda giliau pažinti žmogų, jo vertybes ir mūsų visuomenės ateitį“, – sakė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Mokslinėje konferencijoje pirmąjį pranešimą skaitė prof. dr. Algirdas Žebrauskas „Žemaičių vyskupystė. Nuo Varnių, Kauno į Žemaitijos sostinę Telšius“. Profesorius pranešimą skaitė žemaičių tarme. Buvo trumpai pristatyta Žemaitijos istorija, kaip žemaičiai beveik du šimtus metų kovojo siekdami išsaugoti savo tapatybę.
KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkas doc. dr. Marius Ščavinskas pranešime „Krikščionybės įsitvirtinimo Žemaičių (Telšių) vyskupijoje štrichai: nuo christianizacijos prie cura animarum“ aptarė klasikinį christianizacijos modelį. Jo ištakos siejamos su vienuolių misijomis, vėliau – su misijinėmis vyskupijomis, kurios besiribojančios su pagoniškomis teritorijomis, į jas siųsdavo misionierius.
KU mokslo darbuotojas dr. Hektoras Vitkus palietė skaudžią temą „Žmogiškumo pareiga: Žemaičių vyskupai Justinas Staugaitis ir Vincentas Borisevičius Holokausto istorijoje ir atminimo kultūroje“. Istorikas apžvelgė sunkų istorinį laikmetį ir pristatė vyskupų Justino Staugaičio bei Vincento Borisevičiaus veiklą tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais. Nors vysk. J. Staugaitis buvo garbingo amžiaus ir ligotas, parašė ganytojišką laišką, kuriame nagrinėjo žydų Krikšto klausimą ir pastoracinę laikyseną. Antrojo Pasaulinio karo metais visuomenėje itin buvo pastebimas vysk. V. Borisevičius, kuris ne tik pats aktyviai veikė gelbėjant žydus nuo mirties, bet ir skatino kitus juos gelbėti.
Vysk. dr. Algirdas Jurevičius pranešime „Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo peripetijos“ aptarė istorines Žemaičių vyskupijos ribas ir jos padėtį XX a. pradžioje, pateikdamas 1925 m. statistiką: tuo metu Telšių vyskupijoje buvo 216 parapijinių ir 130 bažnyčių, 662 kunigai bei daugiau kaip 1,3 mln. katalikų. Pranešime pabrėžtas palaimintojo Jurgio Matulaičio svarbus vaidmuo – popiežiaus Pijaus XI pasiųstas jis vizitavo Lietuvą, įvertino vyskupijų padėtį ir pateikė pasiūlymus jų pertvarkai, o 1926 m. balandžio 4 d. popiežius apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją ir Telšių vyskupiją kaip jos dalį.
Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė Janina Bucevičė skaitė pranešimą „Vyskupijos laikraščio „Žemaičių prietelius“ reikšmė“. Tai 1925 m. Telšiuose įkurtas kassavaitinis laikraštis, informuojantis apie regione vykstančius įvykius, formuojantis Žemaitijos identitetą. Jame buvo aptariamos ne tik religinės temos, bet pristatomi žemaičių rašybos pagrindai, skelbiami kultūriniai priedai, kriminalinės naujienos. Nevengiama pasidalinti ir naujienomis iš turgaus, pavyzdžiui, kad bulvės Telšių turguje kainuoja 50 centų pigiau, negu Šiaulių turguje. Savaitraštyje savo kūrybą spausdino pradedantieji poetai bei rašytojai, tokie kaip, Vytautas Mačernis. Laikraštis buvo itin sėkmingas – pasiekęs penkių tūkstančių tiražą, tačiau sovietinė okupacija brutaliai sunaikino šį sėkmingą katalikiškos visuomenės kultūrinį projektą.
Konferencijos kulminacija tapo iškilmingas šv. Justino medalių įteikimas KU rektoriui prof. dr. Artūrui Razbadauskui ir KU infrastruktūros ir plėtros prorektoriui dr. Benediktui Petrauskui. Medaliai įteikti kaip padėka už ilgametį Telšių vyskupijos ir Klaipėdos universiteto bendradarbiavimą.
About the Author
