Europos Sąjungos rytinės sienos šalys šiuo metu patiria hibridines grėsmes, ir tai nėra tik poveikis ekonomikai, – pabrėžė finansų viceministras Januš Kizenevič Rygoje vykstančioje „FinNext 2026“ konferencijoje, kur pristatė Lietuvos požiūrį į gynybos finansavimą.
„Geografiškai arti agresoriaus esančios šalys jau dabar į gynybą investuoja daugiau – Lietuva tam skiria beveik 5,4 proc. BVP. Tačiau tam, kad Rytų pasienio šalys galėtų atlaikyti didėjančią gynybos finansavimo naštą reikalingas nacionalinių ir ES lygmens priemonių derinys“, – konferencijoje sakė J. Kizenevič.
Finansų viceministras pabrėžė, kad ES rytinių sienų stiprinimas yra bendra Europos atsakomybė, o pakankamam gynybos finansavimui reikia derinti tiek nacionalines, tiek europinio lygmens pastangas. Rytinė ES siena turėtų būti vienas iš svarbiausių prioritetų visuose būsimuose ES finansiniuose instrumentuose, įskaitant kitą daugiametę finansinę programą (DFP), siekiant užtikrinti nuoseklias ir ilgalaikes investicijas į saugumą ir atsparumą.
„Geresnė prieiga prie finansavimo padeda stiprinti Europos gynybos pramonę ir bendrą atsparumą“, – teigė viceministras.
Pristatydamas Lietuvos patirtį stiprinant saugumą ir gynybą, viceministras akcentavo tarptautinių partnerių bei specialių ES gynybos finansavimo programų svarbą. Lietuva pagal „ReArm EU“ paketo SAFE programą yra gavusi Tarybos patvirtinimą dėl beveik 6,4 mlrd. eurų paskolos, o tarptautiniai partneriai – Europos investicijų bankas (EIB) ir Šiaurės investicijų bankas (NIB) finansuoja gynybos projektus Lietuvoje bei teikia techninę pagalbą struktūrizuojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) schemas. Šie bankai gynybos projektams jau yra skyrę 1,5 milijardo eurų.
„Pastaruoju metu buvo priimta ir nemažai nacionalinių sprendimų, skirtų gynybos finansavimo didinimui. Tai ir praėjusių metų vasarą priimti mokestiniai pakeitimai ir Nacionalinio plėtros banko ILTE stiprinimas, kurio vieni pagrindinių investavimo prioritetų yra gynyba, saugumas ir energetinė nepriklausomybė. Be to, prie Lietuvos saugumo gali prisidėti ir kiekvienas mūsų šalies pilietis. Vyriausybė įdiegė priemones, skirtas piliečių ir įmonių investicijoms į nacionalinį saugumą: gynybos obligacijas ir tiesiogines aukas“, – tęsė J. Kizenevič.
Nuo gynybos obligacijų platinimo pradžios (2024 m. spalio mėn.) jau įvyko 20 emisijų, o investuota suma viršijo 307 mln. eurų, iš kurių vien šiemet – daugiau nei 90 mln. eurų.
„Vis daugiau žmonių ir įmonių renkasi ne tik kalbėti apie saugumą, bet ir realiai prie jo prisidėti. Kartu tai yra atsakinga, saugi investicija žmonių santaupoms ir galimybė stiprinti piliečių pasitikėjimą suteikiant jiems finansinį stabilumą ir ilgalaikę grąžą“, – apibendrino viceministras.
About the Author
