Vilniaus apygardos administracinis teismas 2026 m. vasario 27 d. priėmė reikšmingą sprendimą finansinių technologijų sektoriuje – pripažino neteisėta Lietuvos banko nutarimo dalį, kuria buvo panaikinta mokėjimo įstaigos „Majestic Financial UAB“ veiklos licencija. Teismas konstatavo, kad Lietuvos bankas nenustatė realių neigiamų pasekmių nei Įstaigos klientams, nei kitoms finansų įstaigoms, todėl pritaikyta poveikio priemonė – licencijos panaikinimas – buvo per griežta ir neproporcinga. Nutarimo dalis dėl sankcijos skyrimo panaikinta, o klausimas dėl proporcingos poveikio priemonės parinkimo grąžintas Lietuvos bankui spręsti iš naujo.
Teismo vertinimu, Lietuvos bankas nepateikė pakankamų argumentų, kodėl priežiūros tikslų nebūtų galima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, bauda, įspėjimu ar veiklos apribojimais. Sprendime taip pat pažymėta, kad skiriant griežčiausią sankciją nebuvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės.
„Licencijos panaikinimas yra kraštutinė poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Teismo sprendimas aiškiai parodo, kad net ir nustačius pažeidimus,poveikio priemonės negali būti taikomos automatiškai. Priežiūros institucija privalo nuosekliai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes – pažeidimų pobūdį, jų realias pasekmes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat pačios įstaigos veiksmus, kurių ji ėmėsi siekdama pašalinti nustatytus trūkumus. Šioje byloje Lietuvos bankas nebuvo nustatęs atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o įstaigos veiksmai dėl trūkumų pašalinimo nebuvo tinkamai įvertinti. Šis sprendimas svarbus visai finansų rinkai, nes patvirtina, kad priežiūros priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, pagrįstumo ir individualaus vertinimo principų“, – sako Loreta Andziulytė, advokatų kontoros „ECOVIS ProventusLaw“ partnerė ir advokatė, atstovavusi „Majestic Financial UAB“ byloje.
Teismas taip pat konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog Įstaiga ėmėsi veiksmų pašalinti Lietuvos banko nustatytus trūkumus. Įstaiga buvo sudariusi veiksmų planą ir ėmėsi veiksmų jį įgyvendinti: atnaujino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras, atsisakė aukštos rizikos klientų, papildomai apmokė darbuotojus, atliko restrospektyvų operacijų vertinimą, kt. Teismo vertinimu, šie Įstaigos aktyvūs veiksmai laikytini atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurios turėjo būti įvertintos skiriant poveikio priemonę.
Vertindamas bylos aplinkybes teismas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir pažymėjo, kad licencijos panaikinimas yra itin griežta poveikio priemonė ribojanti teisę užsiimti verslu ir prilygstanti baudžiamojo pobūdžio sankcijai. Todėl tokios priemonės taikymo sąlygos turi būti aiškios, pagrįstos ir proporcingos, o ūkio subjektas turi galėti numatyti, kokios sankcijos gali būti taikomos už nustatytus pažeidimus.
Teismas galiausiai įvertino, kadnebuvo Įstaigos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatytas Įstaigos padarytos žalos dydis, Lietuvos bankas nenustatė realių sukeltų neigiamų pasekmių nei Įstaigos klientams, nei kitoms finansų įstaigoms. Atvirkščiai, Įstaiga ėmėsi aktyvių veiksmų pašalinti Lietuvos banko nustatytus trūkumus, o tai teismo buvo įvertinta kaip lengvinanti aplinkybė, todėl pritaikyta poveikio priemonė – išduotos mokėjimo įstaigos licencijos panaikinimas – yra per griežta ir neproporcinga, todėl keistina į švelnesnę.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2026 m. vasario 27 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
About the Author
