Dažniausiai į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus specialistus dėl blogėjančios klausos kreipiasi vyresnio amžiaus pacientai. Skyriaus medikai pastebi, kad daugėja ir pacientų, kuriems klausa pakitusi ne tik dėl amžėjimo, bet dėl lėtinių ligų, triukšmo poveikio bei kitų priežasčių. Pastebima, kad besiskundžiančiųjų blogėjančia klausa amžius pastebimai jaunėja. Kovo 3-iąją, Tarptautinę ausų ir klausos dieną, apie klausos problemas ir silpnėjančios klausos gydymą kalbamės su Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėja, gydytoja otorinolaringologe Aurelija BANIUKAITIENE:
– Kokios pagrindinės priežastys, dėl kurių silpsta klausa?
– Klausos silpnėjimo priežastys gali būti labai įvairios: ūmios, sukeliančios ūmius, staigius, laikinus, pagydomus klausos sutrikimus, ir lėtinės, sukeliančios palaipsniui progresuojantį, negrįžtamą klausos silpimą. Tuo atveju, kai nustatomas ūmus procesas: vidurinės ausies uždegimas, skysčių susikaupimas už būgnelio, sieros susikaupimas ausies landoje, būgnelio plyšimas dėl traumos, akustinė trauma (staigus stiprus garsas), ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pacientui skyrus atitinkamą gydymą, klausa gali būti sugrąžinta pilnai ar bent jau žymiai pagerinta. Kuo greičiau pacientas kreipiasi pagalbos, tuo būna geresni gydymo rezultatai.
Klausa gali silpti ir palaipsniui, iš lėto, pacientas net pats kartais to nepastebi, artimieji dažniau ima duoti pastabas, kad per garsiai kalba ar per garsiai klausosi televizoriaus. Taip dažniausiai atsitinka žmonėms, kurie darbe patiria ilgalaikio triukšmo poveikį (žemės ūkio mechanizatoriai, pramonės įmonių triukšmingų cechų darbininkai, vairuotojai, muzikantai, kai triukšmo intensyvumas jų darbo vietose yra didesnis kaip 85 decibelai, o darbo stažas triukšme siekia 10 metų ir daugiau). Neretai ilgai triukšme būnantis žmogus nedėvi klausą tausojančių priemonių: ausų kištukų, ausinių.
– Kaip nuolatinis triukšmas veikia jauną žmogų ir ar aktualu jaunystėje saugoti klausą?
– Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Net nestiprus 60–70 decibelų triukšmas gali sukelti galvos skausmą, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėti dėmesys, atmintis. Ypač klausos nesaugo jaunimas, nes sveikata rūpintis jaunam-neaktualu. Labai daug jaunų žmonių gatvėje, sporto salėje ar prie kompiuterio sėdi su ausinukais, iš kurių sklinda per garsi muzika. Nuolat veikiamos didelio triukšmo gali žūti ausies neuroepitelinės ląstelės, kurios siunčia signalą smegenims. Be to, perdirginama centrinė nervų sistema, keičiasi žmogaus charakteris ir elgesys, skatinamas individo grubumas. Muzikos klausyti patariama taip, kad būtų girdimi ir kiti aplinkiniai garsai arba dėvėti aukštos kokybės, triukšmą maskuojančias ausines. Pakanka kelias valandas pasiklausyti visu garsu sklindančios muzikos per ausines ir klausai gali būti pakenkta, atsiranda taip vadinamas klausos nuovargis, laikinas klausos jautrumo sumažėjimas. Gerai pailsėjus tyloje paprastai klausa atsistato, tačiau jeigu klausos nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas. Neretai klausos silpimui turi įtakos ir įvairios lėtinės ligos (cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, autoimuninės ligos), ototoksinis tam tikrų vaistų vartojimas (kai kurie antibiotikai, chemoterapiniai vaistai), paveldimumas.
– Ar daugėja pacientų, besiskundžiančių blogėjančia klausa?
– Taip, tokių pacientų daugėja tiek pasaulyje, tiek klinikinėje praktikoje. Ir, deja, prognozės nėra džiuginančios: iki 2050 metų net 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje turės tam tikro laipsnio klausos nusilpimą. Tai lemiantys veiksniai yra susiję su senėjančia populiacija, triukšmo poveikiu (ilgas garsių garsų klausymas be apsaugų) bei pagerėjusiu diagnozavimu.
– Kokie pagrindiniai klausos tyrimai, padedantys nustatyti klausos sutrikimą, taikomi ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje?
– Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra galimybė kiekvienam suaugusiam pacientui, kuriam yra sutrikusi klausa, atlikti klausos tyrimą, tačiau pirmiausia juos turi apžiūrėti gydytojai otorinolaringologai. Kad klausos tyrimas būtų tikslus, turi būti apžiūrėtos ausys, esant susikaupusiai sierai, išvalomos.Toninė ir kalbinė audiograma – tai pagrindiniai klausos tyrimai, kurie padeda nustatyti klausos sutrikimo tipą ir laipsnį. Be to, diferencinei diagnostikai gali būti naudojama ir impedansometrija – vidurinės ausies akustinio pralaidumo ir spaudimo būgninėje ertmėje tyrimas. Kai pasireiškia vienpusis klausos pakenkimas ar ūžesys, diagnozė patikslinama, taikant radiologinius tyrimus – galvos magnetinį rezonansą (MRT) ar kompiuterinę tomografiją (KT). Žinoma, klausos susilpnėjimo gydymas priklauso ir nuo jį sukėlusios priežasties, ir nuo pobūdžio.
– Papasakokite plačiau apie toninę ir kalbinę audiometriją, kokie parametrai šiais tyrimais vertinami?
– Toninė audiometrija atliekama specialiai tam pritaikytoje garso izoliuotoje kabinoje. Pacientui uždedamos ausinės, per kurias yra leidžiami skirtingo dažnio ( Hz) ir stiprumo (dB) tonai. Kiekvieną kartą išgirdęs nors ir labai silpną garsą pacientas paspaudžia mygtuką. Nustatomas mažiausias girdimas garso stiprumas kiekviename dažnyje (t. y. nustatomas klausos slenkstis). Paprastai tiriami dažniai nuo 125 Hz iki 8000 Hz. Šis tyrimas padeda atskirti kokio tipo klausos sutrikimas yra: kondukcinis (pakenkimas garsą pravedančiai sistemai), ar neurosensorinis (pakenkimas garsą suvokiančiai sistemai) ar mišrus. Nustačius klausos slenkstį, yra imamas vidurkis tam tikruose dažniuose ir apskaičiuojamas klausos sutrikimo lygis. Normali klausa yra nuo 0 iki 20dB, lengvo laipsnio klausos sutrikimas yra nuo 21 iki 40dB, vidutinis – 41-55dB ir t.t., kurtumas – 90dB.
Kalbinė audiograma yra atliekama prieš klausos aparatų parinkimą, nes, atliekant šį tyrimą, yra vertinamas paciento kalbos suvokimas. Per ausines yra leidžiami žodžiai, kuriuos pacientas turi pakartoti. Vertinama, kiek procentų žodžių atpažįstama teisingai ir koks mažiausias garso stiprumas leidžia suprasti kalbą. Tai yra ypač svarbu prieš skiriant klausos aparatus, nes jeigu yra itin žemas kalbos suvokimas, tai ne visada klausos aparatai gali padėti – pacientas žodį girdės geriau, bet vis tiek jo nesupras (tai dažniausiai būdinga pacientams, kurie buvo patyrę smegenų insultą, serga neurodegeneracinėmis ligomis).
– Koks gydymas klausai atstatyti taikomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje?
– Esant staigiam klausos nervo uždegimui, pirmojo gydymo etapo metu stacionarinio gydymo paprastai neprireikia. Yra skiriamas gydymas geriamais kortikosteroidais pagal schemą. Po dviejų savaičių vertinama klausa. Jeigu nėra pakankamo efekto, tuomet yra taikomos kortikosteroido injekcijos į būgninę ertmę (intratimpaninės injekcijos), kurios jau atliekamos stacionare. Taip pat gydymo efektyvumui sustiprinti yra skiriama hiperbarinė oksigenoterapija (HBO), kuri gali būti atliekama ir ambulatoriškai.
– Papasakokite apie klausos reabilitaciją klausos aparatais: ar dažnai ji taikoma, kokios galimybės gauti valstybės kompensuojamą klausos aparatą?
– Klausos reabilitacija klausos aparatais taikoma labai dažnai – tai pagrindinė pagalba pacientams, kuriems yra nuolatinis (ypač neurosensorinis) klausos sutrikimas. Pagal PSO duomenis, daugiau nei 430 mln žmonių pasaulyje turi reikšmingą klausos sutrikimą ir didelė jų dalis galėtų būti reabilituojama klausos aparatais, tačiau realiai aparatus linkę naudotis tik dalis pacientų. Lietuvoje klausos aparatai kompensuojami per TLK sistemą. Kasmet tūkstančiams pacientų yra skiriami ar kompensuojami klausos aparatai. Dažniausiai jie yra pritaikomi vyresnio amžiaus žmonėms, bet taip pat ir darbingo amžiaus asmenims bei vaikams. Kompensuojami klausos aparatai yra skiriami tiems pacientams, kuriems yra nustatytas vidutinis, sunkus ar labai sunkus klausos sutrikimas. Anksčiau suaugusiajam buvo išduodamas kompensuojamas klausos aparatas vienai ausiai, o nuo 2022 metų liepos pirmosios dienos, esant medicininiam poreikiui, galima gauti du klausos aparatus (po vieną kiekvienai ausiai), kompensuojamus 100 procentų pagal PSDF taisykles penkeriems metams. Ypač svarbu nustatyti klausos pablogėjimą ir laiku taikyti reabilitacines priemones, nes ilgainiui, dėl prastos klausos, nukenčia socialinis gyvenimas, emocinė sveikata ir aktyvėja smegenų degeneracija.
– Ačiū už pokalbį.
Nuotr.:
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėja, gydytoja otorinolaringologė Aurelija Baniukaitienė pastebi, kad šiandienos jaunimas daug anksčiau pajus nusilpusios klausos požymius, o ausinukus ausyse pakeis klausos aparatais ir kviečia visus rūpintis savo klausa jau dabar.
Zitos Katkienės nuotr.
About the Author
