Mažai kas žino, kad kovo 6–15 dienomis vyksiančios žiemos paralimpinės žaidynės minės jau 50-ies metų jubiliejų. Per šį laikotarpį keitėsi ne tik žaidynės, bet ir pats paralimpinis sportas – atsirado naujų sporto šakų bei daugiau galimybių sportuoti žmonėms su negalia. Šiemet žiemos paralimpinės žaidynės ypatingos ir Lietuvai – jose pasirodys mūsų šalies atstovas, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
Paralimpinio judėjimo pradžia laikomi 1948 metai. Tuomet Londone vykstant olimpinėms žaidynėms, britų neurologas Ludwigas Guttmannas vienoje Anglijos ligoninėje surengė sporto varžybas Antrojo pasaulinio karo veteranams, sėdintiems neįgaliųjų vežimėliuose. Tąkart sporto mėgėjai išbandė jėgas šaudymo iš lanko varžybose.
Vėliau kasmet organizuojamas renginys tapo tarptautiniu, o 1960 metais išsivystė į pirmąsias paralimpines žaidynes Romoje. Pirmosios žiemos sporto paralimpinės žaidynės surengtos 1976 metais Ernšioldsvike, Švedijoje, kur kalnų ir lygumų slidinėjimo rungtyse varžėsi apie 200 sportininkų iš 16 valstybių. Šiemet Milano-Kortinos paralimpinėse žaidynėse laukiama daugiau kaip 600 paraatletų.
„Paralimpinio sporto istorija rodo, kad didžiausi pokyčiai prasideda nuo galimybės dalyvauti. Sportas tapo erdve, kurioje žmonės su negalia gali atsiskleisti, būti matomi ir vertinami už savo talentą, o ne ribojimus. Mūsų, kaip verslo, atsakomybė – prisidėti kuriant aplinką, kurioje įtrauktis yra ne išimtis, o norma“, – sako Arūnas Mickevičius, Lietuvos paralimpinio komiteto mecenatės „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
Šiemet sportininkai su negalia žiemos paralimpinėse žaidynėse varžysis šešiose sporto šakose: kalnų slidinėjimo, lygumų slidinėjimo, biatlono, ledo ritulio, snieglenčių sporto ir vežimėlių akmenslydžio rungtyse. Pirmą kartą istorijoje bus surengta mišrių porų vežimėlių akmenslydžio rungtis, užtikrinant didesnę lyčių pusiausvyrą ir suteikiant daugiau galimybių negalią turintiems sportininkams.
Lietuvos pėdsakai žiemos paralimpiadoje
Lietuva žiemos paralimpinių žaidynių istorijoje kol kas dalyvavo vieną kartą. 1994 metais Lilehameryje, Norvegijoje, vykusiose žaidynėse ant slidžių stojo regos negalią turintys lengvaatlečiai Sigita Markevičienė ir Saulius Leonavičius. Abu sportininkai geriau žinomi dėl pasiekimų vasaros paralimpinėse žaidynėse.
Sigita Markevičienė yra iškovojusi šešis medalius bėgimo rungtyse: 1992 metų Barselonos (3 sidabro ir 1 bronzos) ir 1996 metų Atlantos paralimpinėse žaidynėse (2 bronzos). Saulius Leonavičius 1996 metais Atlantoje laimėjo bronzos medalį 1500 metrų bėgimo rungtyje, o 2008 metais Pekine su Lietuvos golbolo rinktine iškovojo sidabrą.
Po daugiau nei trijų dešimtmečių pertraukos Lietuvai žiemos paralimpinėse žaidynėse atstovaus snieglentininkas Rapolas Micevičius. Įdomu tai, kad snieglenčių rungtis žiemos paralimpinėse žaidynėse yra gana nauja disciplina – ji debiutavo 2014 metais Sočyje. Prognozuojama, kad šiemet snieglenčių trasose pasirodys apie 70–80 sportininkų.
Po patirtos kojos traumos į profesionalų sportą pasukęs R. Micevičius ne tik skina apdovanojimus tarptautinėse varžybose, bet ir leidžiasi į daug jėgų reikalaujančias avantiūras. Pernai sportininkas įkopė į Ararato viršukalnę, kurios aukštis – 5165 metrai.
„Rapolo istorija puikiai atspindi paralimpinio judėjimo esmę – ryžtą ir nuoseklų darbą. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo turimos negalios, turi turėti galimybę sportuoti, siekti savo tikslų, būti aktyvus visuomenėje ir darbo rinkoje. Lietuva iki šiol nepelnė medalių žiemos paralimpinėse žaidynėse, bet vasaros paralimpiadose iškovoti 37 medaliai įkvepia siekti pergalių“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovas.
Tarp daugiausiai medalių iškovojusių šalių žiemos paralimpinėse žaidynėse – Austrija su 343 medaliais, JAV (335 laimėjimai) ir Norvegija (334).
Apie sportininko R. Micevičiaus kelią šiuo metu kuriamas dokumentinis filmas „Viena koja aukščiau“, kuris bus pristatytas pavasarį. Filme bus pasakojama apie sportininko karjerą ir pasirengimą aukščiausio lygio varžyboms.
About the Author
