Maisto tinklaraštį „5 produktai“ kurianti plungiškė Roma Labžentė virtuvėje nuolat ieško paprastų sprendimų – tiek kurdama naujus receptus, kuriems reikia vos penkių produktų, tiek stengdamasi neišmesti maisto. Ypač pastaruoju metu jos socialiniuose tinkluose vis dažniau matomi atviri pasidalinimai apie maisto švaistymą, planavimą bei savanorystę „Maisto banke“.
Visus nepavykusius eksperimentus kenčia vyras
Romos virtuvėje netrūksta eksperimentų, tad natūralu, jog pasitaiko ir klaidų – tikrai ne visi nauji receptai pavyksta sėkmingi. Tačiau daugiau nei 44 tūkstančius sekėjų socialiniuose tinkluose turinti moteris atvirauja, jog nieko neišmeta, net ir labiausiai nepavykę patiekalai būna suvalgyti: „Išmestas maistas man yra tas pats, kas išmesti pinigai, o pinigų mėtyti juk nesinori. Dar pagalvoju apie planetą, apie žmones, kurie neturi galimybės įsigyti to maisto, tad ranka nekyla jo išmesti. Net ir jei visiškai nesigauna receptas, vis tiek suvalgom, kad ir atbulais dantimis. Vyrą tikrai skriaudžiu, jam tenka iškęsti visus mano nepavykusius eksperimentus virtuvėje, kartais net susilaukiu komentarų „Šito patiekalo gal daugiau niekad nebedaryk“, – juokiasi tinklaraštininkė.
Moteris augo kaime, tad nuo vaikystės namuose niekas nebuvo išmetama, o visus likučius gardžiai suvalgydavo šuniukai ir vištos. Toks modelis Romos gyvenime likęs iki šiol. „Ir dabar visus likusius kąsnius dedu į stiklainį ir į šaldytuvą, juos vežam į kaimą. Atrodo, kad nieko neišmeti, bet tas stiklainis parodo visą tiesą – čia liko šaukštas ryžių, čia grietinės, žiūrėk dar bulkos kampukas nuo žemės, ir savaitės gale į stiklainį niekas nebetelpa, nors atrodo juk nemetei nieko“, – atvirauja ji.
Savanorystė „Maisto banke“
Kovos su maisto švaistymu tema Romą paskatino savanoriauti – moteris prieš kelis mėnesius prisijungė prie „Maisto banko“ savanorių Plungėje. Ji pasakoja, kad dažniausiai savanoriaudama renkasi rūšiuoti nuo išmetimo išsaugomą maistą iš parduotuvių, ūkininkų, gamintojų. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje per metus išmetamas apie trečdalis viso užauginamo ir pagaminamo maisto, todėl organizacijos misija kovojant su maisto švaistymu nepaprastai svarbi – per metus nuo iššvaistymo išgelbėjama net iki 6700 tonų gero valgio, kuris perduodamas stokojantiems.
Roma sako, kad vis dar stebisi, kokie produktai pasiekia „Maisto banką“: „Rūšiuojant išsaugotą maistą tikrai pasitaiko ir pagedusi uogytė ar pomidoras, bet daugybė maisto būna dar visiškai geras, toks, kokį pats dar pirktum parduotuvėje. Kai kurių brangesnių produktų net neperkam kasdien, o čia, jeigu ne „Maisto bankas“ visas šis maistas jau būtų nurašytas utilizavimui, sunaikintas, nors yra dar tinkamas vartoti. Čia jis gauna antrą progą ir yra išdalinamas tiems, kurie negali sau leisti to įsigyti. Išties ir pati savanoriaudama jaučiu, kaip matant maisto švaistymo problemą iš arti kyla noras ir pačiai dar atsakingiau į tai žiūrėti – rimčiau planuoti apsipirkimus, visada susidaryti sąrašą ir savaitės meniu, kad neprisidėčiau išmetamu maistu ir aš.“
Nors apie „Maisto banko“ veiklą žinojo jau ne vienerius metus ir savanorystę organizacijoje pasirinko dėl vertybinio atitikimo, tačiautinklaraštininkė neslepia, jog pirmą dieną vis tiek buvo be galo nustebinta. „Net negalvojau, kad čia tokie kiekiai, tiek išgelbėjamo maisto, tiek stokojančių žmonių, kuriems reikalinga pagalba. Vien Plungėje „Maisto bankas“ remia 2 tūkstančius miesto ir rajono gyventojų, o visoje Lietuvoje net 232 tūkstančius – kas dvyliktą žmogų Lietuvoje… Tai gerai, kad yra tokia galimybė, kad žmonės gali paprašyti pagalbos, ateiti ir be jokios gėdos išsirinkti reikalingo maisto. Ir savanoriai pas mus labai stengiasi tokią šiltą atmosferą sukurti – net jei ateina žmonės nuleidę galvas, savanoriai visada maloniai pakalbina, nusišypso, parodo, kad viskas yra gerai, gali drąsiai rinktis.
Matau didžiulę organizacijos vertę tiek mūsų mieste, tiek visoje Lietuvoje. Kaip tik dabar yra galimybė palaikyti „Maisto banko“ veiklą skiriant 1,2 proc. GPM paramą. Mano akimis tikrai verta, tie pinigai vis tiek tau nesugrįš į kišenę, tad verčiau juos išnaudoti geram tikslui. O čia jie labai padės tiek kasdien padedant žmonėms ir gelbėjant maistą, tiek galvojant apie ateitį – gyvename neramiais laikais, tad blogiausio scenarijaus atveju „Maisto bankas“ būtų tas, kuris maistu padėtų visai Lietuvai“, – sako Roma.
5 patarimai, kaip mažiau švaistyti
Roma pasakoja, jog maisto išsaugojimo tema aktuali ir jos auditorijai socialiniame tinkle „Instagram“. Visi tinklaraštininkės pasidalinimai ir patarimai šia tema sulaukia daug reakcijų, žmonės dėkoja ir patys dalinasi savo atradimais.
„Man atrodo labai svarbu kalbėti šia tema garsiai, tiek man pačiai tai aktualu, tiek vis pagalvoju, kad tikrai darau gerą darbą. Juk jei nors vienas žmogus kažko naujo išmoks, išsaugos likusią morką ar duonos riekelę, tai jau laimėjimas – vis mažiau iššvaistyto maisto. O iš tiesų tiek mano, tiek mano auditorijos bėdos virtuvėje tos pačios – dažniausiai tenka išmesti likusią varškę arba žalumynus. Ypač špinatai, salotos atrodo sugenda tiesiog bežiūrint. Ir tie salotų lapai juk nepigūs, labai gaila išmesti, tad dažniausiai vietoj jų tiesiog nusiperku kopūstą – jis puikiai tinka įvairioms salotoms, o ir negenda taip greitai“, – patarimu dalinasi tinklaraščio „5 produktai“ kūrėja.
Roma dalinasi jai ir jos auditorijai labiausiai pasiteisinusiais būdais, kaip sumažinti švaistomo maisto kiekius namuose:
Planavimas. „Prieš eidama apsipirkti peržiūriu šaldytuvą ir spinteles, atsidarau parduotuvės lankstinuką su akcijomis ir pagal tai, ką jau turiu ir kam dabar geros kainos susidėlioju savaitės meniu, susirašau pirkinių sąrašą. Tai pagrindinis būdas, kuris padeda neprisipirkti visko, ką akys mato, nešvaistyti, sutaupyti ir visą savaitę nebesukti galvos ką gaminti.“
Šaldymas. „Šaldiklis yra geriausias mano draugas. Šaldau viską, visada turiu užsišaldžiusi imbierų ar krapų, mėsos visada perku daugiau ir dedu į šaldiklį, uogos, bananai ir visas kitas nesuvartotas maistas visada keliauja ten. Juk galima šaldyti ir vakarienės likučius, ir duoną, ir tortilijas ir net išvirtus ryžius žmonės šaldo – nieko jiems nenutinka. Pas mane šaldiklyje visada pilna visokio gėrio, labai praverčia, kai šaldytuvas ir spintelės ištuštėja.“
Galiojimo datos. „Stebiu galiojimo datas, bet labiau pasitikiu savo juslėmis – jeigu maisto kvapas, skonis, išvaizda nepasikeitę, tai jis ir nebus sugedęs. Ir labai svarbu atskirti žymėjimo terminus „Geriausias iki“ ir „Tinka vartoti iki“. „Tinka vartoti iki“ nurodo tokių greitai gendančių produktų kaip pieno ar mėsos terminą, todėl po nurodytos datos tokio maisto vartoti nebegalima. O „Geriausias iki“ pažymėti produktai yra ilgesnio galiojimo, tai visokios kruopos, duona, sausainiai, juos dar galima valgyti bent kelias dienas, o kartais ir kelis mėnesius po datos, svarbiausia patiems įvertinti, ar nepasikeitė kvapas ar išvaizda.“
Likučiai. „Mėgstu sunaudoti visus likučius. Šaldiklyje visada turiu maišelį, į kurį keliauja visokie daržovių galiukai ar lupenos, vištos kaulai. Kai jis prisipildo, verdu sultinį, o jis tinka visur – padažams, sriuboms, košėms, makaronams. Pastaruoju metu dažnai gaminu imuniteto kokteilius – šaldiklyje laikau imbierą ir ciberžolę, o likę ingredientai varijuoja pagal tai, ką turiu tą dieną. Puikiai tinka obuoliai, slyvos, ar bet kokie turimi vaisiai.“
Gudrybės. „Turiu kelias gudrybes virtuvėje, kurias naudoju labai dažnai. Paskutinį kartą „Instagrame“ dalinausi kaip susuku tortilijas ir pakelį užspaudžiu skalbinių segtuku – taip jos išlieka šviežios net kelias savaites. Morkos ir ridikėliai pas mane labai greitai sudžiūva, todėl juos visada dedu į indelį su vandeniu ir statau į šaldytuvą, taip jie lieka traškūs. Tą patį darau ir su žolelėmis, pamerkiu į vandenį ir laikau šaldytuve.“
About the Author
