Ar turite laiko ir energijos visoms profesinio ir asmeninio gyvenimo veikloms ir esate tuo patenkinti? Trejus metus trukęs Lietuvos darbuotojų tyrimas atskleidžia, kad du trečdaliai darbuotojų mano pasiekiantys darbo ir gyvenimo balansą. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro tyrėjai, įgyvendindami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimą ir ištyrę 2214 Lietuvos darbuotojų, nustatė, kad geresnį darbo ir gyvenimo balansą patiria vyresni ir dirbantys pilnu etatu darbuotojai. Didžioji dalis darbuotojų naudojasi organizacijų teikiamomis darbo ir gyvenimo balansui palaikyti skiriamomis priemonėmis, kurių labiausiai pageidaujamos ir geriausiai balansą užtikrinančios – lankstus darbo vietos pasirinkimas ir trumpesnis darbo laikas.
Kodėl svarbu palaikyti darbo ir gyvenimo balansą
Darbo ir gyvenimo balansą pasiekia tie, kurie turi galimybių įsitraukti į visus svarbius profesinio ir asmeninio gyvenimo vaidmenis ir veiklas, efektyviai juos atlikti ir patirti emocinį pasitenkinimą. Lietuvos darbuotojų tyrimas atskleidė, kad darbo ir asmeninio gyvenimo balansas nepriklauso nuo lyties, vaikų skaičiaus, artimųjų, kuriems reikalinga priežiūra, skaičiaus ar šeiminės padėties, tačiau didesnį balansą jaučia pasiekę vyresnio amžiaus darbuotojai ir dirbantys pilnu etatu.
Dar svarbesni tyrimo rezultatai yra rodantys darbo ir gyvenimo balanso svarbą. Tyrimas parodė, kad darbo ir gyvenimo balansą patiriantys darbuotojai yra geresnės fizinės ir psichikos sveikatos, labiau patenkinti savo gyvenimu, laisvalaikiu, santykiais su šeima, artimaisiais ir draugais bei patiria gerokai mažesnę perdegimo riziką. Darbuotojų darbo ir gyvenimo balansas taip pat naudingas ir organizacijoms, kadangi jį pasiekę darbuotojai yra labiau motyvuoti ir geriau atlieka savo darbą bei jaučiasi labiau įsipareigoję savo organizacijai.
Kokios priemonės palankios balansui
Remiantis viešų apklausų duomenimis, daugiau nei pusė darbuotojų sutiktų uždirbti mažiau, jei tik galėtų dirbti trumpesnę darbo dieną ir skirti daugiau laiko asmeniniam gyvenimui. Net trečdalis dirbančiųjų nurodo, kad būtent balansas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo yra svariausias kriterijus renkantis darbdavį. Todėl nenuostabu, kad pastaraisiais metais organizacijos taiko pačias įvairiausias darbo ir gyvenimo balanso palaikymo priemones, neapsiribodamos numatytomis įstatymuose.
Atlikto tyrimo duomenimis, net 93 proc. tyrime dalyvavusių darbuotojų nurodė, kad darbdavio organizacija suteikia bent vieną darbo ir gyvenimo balansui palaikyti skirtą priemonę. Dažniausiai darbuotojams siūlomos priemonės yra susijusios su darbo laiko ir vietos lankstumu ir apima galimybes dirbti ne biure, sutrumpintą darbo dieną ir lankstų darbo grafiką. Šias priemones savo darbuotojams siūlo kiek daugiau nei pusė tirtų darbuotojų organizacijų.
Trečdalis darbuotojų (36 proc.) nurodė iš organizacijų gaunantys priemonių poilsiui ir atsigavimui: papildomas apmokamas poilsio dienas, pagal poreikį ir greitai suteikiamas atostogos bei apmokamą savanoriškai veiklai skirtą laiką. 21 proc. darbuotojų organizacijos teikia papildomą medicininį draudimą, siūlo sveikatinimo programas biure ar už jo ribų, vykdo edukacijas sveikatos temomis. Dar 21 proc. darbuotojų nurodė organizacijas teikiant paramą įsirengti darbo vietą namuose, nemokamus užkandžius, maistą, gėrimus, apmokamas atostogas mokymuisi. Galiausiai, 3 proc. darbuotojų teigimu, organizacijos padeda palaikyti šeimos ir asmeninius poreikius, siūlydamos vaikų priežiūros paslaugas, vaikų žaidimų zonas darbovietėje, vaikų priežiūrai ir artimųjų slaugai skirtas dienas.
Nors darbuotojai kiek mažiau naudojasi darbo ir gyvenimo balanso palaikymo priemonėmis nei organizacijos jų teikia, darbo ir gyvenimo balanso lygis reikšmingai skiriasi tarp jomis besinaudojančių ir nesinaudojančių darbuotojų. Labiausiai įsitraukę į jiems svarbias darbo ir asmeninio gyvenimo veiklas ir labiausiai jomis patenkinti yra tie darbuotojai, kurie naudojasi galimybėmis lanksčiai pasirinkti darbo vietą ir dirbti trumpesnę darbo dieną, prireikus gali greitai gauti atostogų ir turi galimybių darbo metu užsiimti savanoriška veikla bei naudojasi sveikatinimosi programomis. Efektyviausi profesiniame ir asmeniniame gyvenime jaučiasi tie, kuri dirba pagal lankstų darbo grafiką. Kitaip tariant, darbo ir gyvenimo balansą labiausiai palaiko tos priemonės, kurios suteikia darbuotojams lankstumo, nes taip jie gali atliepti be galo įvairius individualius poreikius.
Kiek netikėta, tačiau vaikų priežiūros paslaugos ar pagalba prižiūrint artimąjį bei organizacijos teikiamos apmokamos atostogos mokslui didesniam darbo ir gyvenimo balansui nepasitarnauja, nors intensyviausiai organizacijų teikiamomis priemonėmis naudojasi būtent vaikų turintys darbuotojai. Visgi nepaisant to, kad kai kurios priemonės darbo ir gyvenimo balansui atrodo mažiau naudingos, jų nauda gali slypėti geresniame santykyje su darbu ir organizacija. Pavyzdžiui, nors papildomas medicininis draudimas darbo ir gyvenimo balanso nepagerina, tačiau juo besinaudojantys darbuotojai teigia turį daugiau laiko ir jėgų laisvalaikio veikloms, o papildomos apmokamos laisvos dienos didina pasitenkinimą organizacija ir įsipareigojimą jai. Galiausiai, visos darbo ir gyvenimo balanso palaikymo priemonės rodo tiek vadovų, tiek organizacijų palaikymą darbuotojų norams atliepti asmeninio gyvenimo poreikius.
Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Optimalus darbo ir gyvenimo balansas: integruota individualių ir organizacinių veiksnių analizė“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), Nr. S-MIP-23-11.
Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė, Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė
About the Author
