„Ribos egzistuoja tik galvoje“, – taip sako jauniausias Birštono savivaldybės tarybos narys, verslininkas, dvejose magistrantūros studijų programose studijuojantis, VDU vardo garbės stipendija įvertintas Jonas Pačėsas, savo užsibrėžtas svajones kryptingai verčiantis realybe. Nuo pirmųjų žingsnių viešojo maitinimo srityje iki nuosavos užkandinės gimtajame Birštone, nuo studijų auditorijose iki atsakomybės stovint prie griliaus – Jono kelias grįstas ne atsitiktinumais, o sąmoningais pasirinkimais, vedančiais į sėkmę.
Iššūkiai – ne kliūtis, o galimybė augti
Svajonė kurti savo verslą Joną lydėjo nuo paauglystės ir niekada nebuvo tik graži mintis. Tai buvo kryptis, kuria jis nuosekliai ėjo mažais, bet tikslingais žingsniais. „Viskas prasidėjo nuo svajonės, o vėliau atėjo aiškumas: supratęs, ko noriu, savo galvoje susidėliojau viziją ir užsibrėžiau konkrečius tikslus. Tikslus traktavau ne kaip pažadus sau, o kaip priemones, kurios kasdien priartina prie to, ką noriu sukurti. Šiandien galiu pasakyti, kad svajonė tapo realybe. Savo gimtajame mieste Birštone įkūriau užkandinę. Pats gaminu burgerius, aptarnauju svečius, rūpinuosi produktais ir kuriu receptus. Tai mano atsakomybė ir mano pasirinkimas. Pasitaiko ir iššūkių, ir sudėtingų dienų. Tačiau darant tai, apie ką svajojai, iššūkiai tampa ne kliūtimi, o galimybe mokytis, ieškoti sprendimų ir augti. Svajonės netampa realybe savaime. Jos tampa realybe tik tuomet, kai už jas kasdien prisiimi atsakomybę ir nuosekliai sieki savo tikslų“, – mintimis dalijasi aktyvus jaunuolis.
Paprašytas atskleisti paslaptį – ar namuose pasigaminti užkandinei prilygstantį burgerį – misija įmanoma, Jonas tikina – geram patiekalui reikia ir akimis nematomų sudedamųjų dalių. „Vien gerų ingredientų ar modernios virtuvinės įrangos nepakanka kokybiškam rezultatui pasiekti. Be noro eksperimentuoti, kūrybiškumo ir išlavinto skonio pojūčio neįmanoma sukurti išskirtinio produkto. Geras rezultatas pasiekiamas tada, kai prie produkto gamybos žmogus prisideda su savo patirtimi, drąsa ieškoti naujų sprendimų ir atsakomybe už galutinį skonį. Todėl svarbu suvokti, kad maisto gamyba prasideda ne virtuvėje, o galvoje“, – sako užkandinės savininkas ir priduria – gaminti jis mėgsta ir namuose. Tai jam – maloni veikla, padedanti atsipalaiduoti, atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir susitelkti į procesą.
Svajonę įgyvendina vedinas nuoseklumo ir nuolatinio tobulėjimo
„Nuo 14 metų laisvalaikiu dirbau viešojo maitinimo įstaigose. Būtent tada mano galvoje ir pradėjo suktis svajonė apie maitinimo verslą. Tai nebuvo staigus sprendimas, tai buvo natūralus kelias, augęs kartu su įgyta patirtimi. Savo „karjerą“ pradėjau kaip ledų pardavėjas. Vėliau buvau pastebėtas ir įvertintas, ir dar būdamas moksleivis tapau solidaus restorano vadovu. Tai man buvo ne tik pasitikėjimo ženklas, bet ir atsakomybė, kuri išmokė disciplinos, lyderystės bei sprendimų priėmimo. Šiandien, atsižvelgiant į pasaulines maisto tendencijas, inovacijas ir nuolat besikeičiančius vartotojų įpročius, maisto kokybė ir sauga tampa ypač svarbūs. Todėl džiaugiuosi pasirinkęs perspektyvią ir praktiškai naudingą specialybę, kuri tiesiogiai atsispindi mano kasdienėje veikloje. Kiekvieną kartą stovėdamas prie griliaus ar kurdamas naują receptą jaučiu atsakomybę. Man svarbu, kad svečias gautų ne tik skanų, bet ir įdomų bei kokybišką produktą. Tai nėra tik darbas – tai mano pasirinkimas. Tai mano svajonė, kurią įgyvendinu su aistra, nuoseklumu ir nuolatiniu tobulėjimu“, – vardija motyvuotas jaunuolis.
Maisto ateitis šiandien vis dažniau siejama ne tik su technologine pažanga, bet ir su žmogaus gyvenimo būdu bei santykiu su aplinka. Vis dėlto, pasak Jono, greta inovacijų, išlieka ir poreikis išsaugoti tradicijas, emocinį ryšį su maistu bei kultūrinį paveldą, kuris maistui suteikia gilesnę prasmę ir kuria bendrystę.
„Šiandien pasitelkiant pažangias maisto apdorojimo technologijas, kuriant alternatyvius baltymus, funkcionalias maisto sistemas, skaitmeninius sprendimus bei tobulinant dirbtinio intelekto galimybes gimsta maistas, kuris ne tik pasotina, bet ir stiprina žmogaus sveikatą bei saugo aplinką. Tai inovatyvūs produktai, papildyti biologiškai aktyviais komponentais, galinčiais teigiamai veikti organizmą. Tačiau, mano nuomone, tiek dabar, tiek ateityje maistas buvo, yra ir bus daugiau nei vien valgymas. Tai patirtis, emocija ir ryšys. Todėl šiandien vartotojai siekia ne bet kokio maisto, o tokio, kuris būtų skanus, sveikas ir tvarus. Vis dėlto, net ir kurdami naujus inovatyvius produktus, neturėtume pamiršti tradicijų, šeimos receptų ir vietinių skonių. Kitaip tariant, to, kas jungia žmones ir kuria bendrystę. Ši mintis ypač akivaizdi kulinarinėse edukacijose, kurių tikslas – saugoti autentiškumą ir ryšį su savo šaknimis. Pavyzdžiui, krosnyje kepta naminė duona – tai ne tik maistas, bet ir kultūros, atminties bei tapatybės simbolis“, – sako Jonas ir priduria, kad kuriant ateities maistą nederėtų pamiršti pamatinių vertybių.
Išėjus iš komforto zonos prasideda tikrasis progresas
VDU Žemės ūkio akademijoje net dvejose studijų programose – „Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga“ bei „Muitinės procesų valdymas“ – studijuojantis Jonas tikina – žmogus auga tada, kai sau kelia aukštesnius reikalavimus. „Esu maksimalistas ir to neslepiu. Studijuoju, esu Birštono savivaldybės tarybos narys, VšĮ Birštono PSPC dirbu įstaigos vidaus procesų koordinatoriumi, taip pat funkcinio bendradarbiavimo būdu veikiančiame Birštono sveikatos centre dirbu koordinatoriumi. Mano augimas neatsiejamas nuo judėjimo į priekį, nuo noro išnaudoti galimybes ir drąsos save išreikšti. Nebijau išeiti iš komforto zonos, nes būtent tuomet prasideda tikrasis progresas ir auga vidinė stiprybė. Studijuoti dvejose magistrantūros programose nėra lengva ir to neslepiu. Tačiau tai įmanoma, kai aiškiai žinai, kodėl tai darai, kai turi discipliną, planuoji laiką ir prisiimi atsakomybę už savo pasirinkimus. Mano pavyzdys ne apie tai, kad reikia daryti daugiau nei kiti. Aš tikiu, kad galima pasiekti tiek, kiek pats pasiryžti. Ribos egzistuoja tik galvoje, o tikrasis augimas prasideda nuo sprendimo ribų nebepriimti. Universitetas mane augino ir tebeaugina kaip visapusišką žmogų, skatindamas ne tik mąstyti, bet ir veikti, ugdydamas gebėjimą kritiškai vertinti problemas, priimti savarankiškus sprendimus ir atskleisti lyderystės gebėjimus. Tai atitinka Artes Liberales principus, siejančius platų išsilavinimą su asmeniniu augimu. Dabar magistrantūroje tęsiu šį kelią, siekdamas tobulėti tiek asmeniškai, tiek profesinėje srityje“, – kalba magistrantas, kuriam patikėta ir VDU vėliavnešio misija.
Jeigu gali apie ką nors svajoti, vadinasi, gali ir padaryti
Maksimalistu save vadinančio Jono gyvenimo strategija paprasta – jeigu imiesi ką nors daryti, siek daryti geriausiai, kaip gali. „Kasdien save motyvuoju Walt Disney žodžiais: „Jei gali apie ką nors svajoti, vadinasi, gali ir padaryti.“ Ši mintis man primena, kad norui dažniausiai nereikia nieko daugiau – tik asmeninės iniciatyvos ir sprendimo imtis veiksmų. Mano gyvenimo pilnatvė susijusi su aiškiu tikslų suvokimu, galimybe nuolat augti ir laisve būti savimi. Kartu tai suteikia vidinę ramybę ir prasmės jausmą, kurie atsiranda tuomet, kai gyvenimą gyveni ne atsitiktinai, o sąmoningai“, – tikina pašnekovas.
Studijų reikalams, verslo įsipareigojimams ir kitoms veikloms rikiuojantis darbų sąraše, Jonas sako visada besistengiantis laiko atrasti ir sau. „Pats tikriausias poilsis – tyla. Buvimas tyloje man leidžia sustoti, atgauti vidinę pusiausvyrą ir susidėlioti mintis. Taip pat reguliariai lankausi sporto salėje ir užsiimu sportiniu šaudymu. Ši veikla ne tik lavina koncentraciją, tikslumą ir savidiscipliną, bet ir teikia vidinę ramybę. Mėgstu keliauti, kiek tai įmanoma laiko atžvilgiu. Net ir trumpi pabėgimai nuo kasdienybės man yra svarbūs, nes padeda išlikti savimi, atsipalaiduoti ir įgyti naujų jėgų toliau siekti savo tikslų“, – sako Jonas.
Atrodo, Jono veiklų sąrašas nuolat pasipildo naujais vėjais. Paklaustas, ar ir ateityje savo galvoje yra paruošęs sau ir aplinkiniams grandiozinių naujienų, aktyvus jaunuolis išlieka paslaptingas. „Taip, aš visada svajoju ir visada turiu planų. Tokių, kurių kol kas nenoriu atskleisti. Kai kurios idėjos turi subręsti tyloje. Palikime tai ateičiai“, – intriguoja pašnekovas.
About the Author
