Beveik 400 mlrd. eurų regionų plėtrai ir ekonomikos stiprinimui. Reikšminga šių ES lėšų dalis nukreipiama į inovacijas, skaitmeninę transformaciją ir verslo modernizavimą, siekiant didinti konkurencingumą. Tačiau, kaip pabrėžia Vilnių nacionalinio plėtros banko ILTE kvietimu neseniai lankiusi Europos Komisijos atstovė Agnès Monfret, svarbiausia ne tik investicijų apimtis – esminis klausimas, kaip šias lėšas panaudosime ir ar jos bus įveiklintos taip, kad sukurtų realų ekonominį pokytį.
Bendros rinkos stiprinimo įrankis
Kalbėdama apie tai, kaip inovacijos tampa realiu konkurencingumo pagrindu, Europos Komisijos Regioninės plėtros ir miestų politikos direktorato skyriaus, atsakingo už Sanglaudos politikos fondų programas Estijai, Suomijai, Latvijai ir Lietuvai, vadovė A. Monfret dėmesį nukreipė į sanglaudos politiką – vieną pagrindinių Europos Sąjungos instrumentų, skirtų mažinti ekonominius skirtumus tarp regionų ir stiprinti jų augimą. Per šią politiką ES finansuoja infrastruktūros, verslo, inovacijų, švietimo ir kitus projektus, kurie padeda regionams modernizuotis ir kurti darbo vietas. Būtent per ją formuojamos ilgalaikės regionų augimo kryptys ir sudaromos sąlygos inovacijoms virsti apčiuopiamais rezultatais.
„Sanglaudos politika niekada nebuvo labdara – ji buvo sukurta tam, kad veiktų bendra rinka. Kai skirtumai tarp regionų tampa per dideli, silpnėja ir visos Europos ekonomika. Todėl konkurencingumas ir sanglauda yra glaudžiai susiję, o inovacijos tampa pagrindu stipresnei ekonomikai“, – pabrėžė ILTE forume 2026 kalbėjusi A. Monfret.
Jos teigimu, tokia nuosekli logika atsispindi ir 2021–2027 m. ES politikos tiksluose – pažangesnėje, žalesnėje, labiau sujungtoje, socialesnėje ir arčiau piliečių esančioje Europoje. Inovacijos yra horizontali tema šioje struktūroje ir veikia kaip jungiamoji kryptis, apimanti technologinę pažangą, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, skaitmeninių įgūdžių stiprinimą ir gebėjimą prisitaikyti prie ekonominių pokyčių.
Investicijų kryptys prisitaiko prie konteksto
Lietuvai 2021–2027 m. laikotarpiu numatyta apie 6,2 mlrd. eurų sanglaudos politikos fondų lėšų. Dalis jų perskirstoma į gynybos ir saugumo technologijas, karinį mobilumą bei civilinį pasirengimą. Tai, pasak A. Monfret, atspindi platesnę tendenciją – investicijų kryptys koreguojamos atsižvelgiant į pasikeitusį geopolitinį kontekstą.
„Geopolitinė situacija verčia mus prisitaikyti. Turime užtikrinti, kad Europa išliktų konkurencinga ir pajėgi reaguoti į iššūkius“, – pažymėjo EK atstovė.
Kartu ji pabrėžė, kad šie sprendimai neturėtų būti vertinami kaip vienos srities prioritetizavimas kitų sąskaita. Investicijos į saugumą turi būti derinamos su ilgalaikiais tikslais – švietimu, įgūdžių stiprinimu, inovacijų ekosistemos plėtra regionuose. Tik toks balansas, pasak EK atstovės, leidžia kurti tvirtą ekonominį pagrindą.
A.Monfret atkreipė dėmesį, kad naujuoju ES finansavimo laikotarpiu daugiau dėmesio skiriama rytinio ES pasienio regionams ir jų specifiniams iššūkiams. Planuojama plačiau taikyti finansinius instrumentus, kurie padėtų pritraukti papildomų investicijų ir stiprinti vietos ekonomiką. Anot jos, siekis – per artimiausią dešimtmetį sustiprinti Baltijos valstybes ir rytinį ES flangą, kad šie regionai būtų ekonomiškai tvirti, inovatyvūs ir atsparūs.
„Mūsų siekis – kad po dešimties metų Baltijos valstybės ir kiti rytinio flango regionai būtų pakankamai stiprūs ekonomiškai ir technologiškai, kad jų atsparumas taptų natūralia regiono stabilumo dalimi. Stipri ekonomika ir pažangios technologijos šiuo atveju reiškia pasirengimą ir gebėjimą veikti“, – pabrėžė EK atstovė.
Finansiniai instrumentai užtikrina didesnį proveržį
Atsižvelgiant į ribotus viešuosius išteklius ir augančius investicinius poreikius, vis svarbesnį vaidmenį, pasak A. Monfret, atlieka finansiniai instrumentai – paskolos, garantijos, rizikos kapitalo priemonės, kurie leidžia pritraukti privatų kapitalą ir pakartotinai investuoti lėšas .
2014–2020 m. laikotarpiu sanglaudos politikos finansiniai instrumentai sutelkė daugiau nei 62 mlrd. eurų investicijų – apie keturis kartus daugiau nei tiesioginis ES indėlis – ir sudarė 15 proc. viso sanglaudos biudžeto.
„Instrumentai, kurie anksčiau buvo laikomi papildomu pasirinkimu, šiandien tampa esmine investavimo dalimi. Jie leidžia efektyviau paskirstyti riziką ir mobilizuoti papildomą kapitalą“, – teigė A. Monfret.
Anot pašnekovės, šiame kontekste svarbus nacionalinių plėtros bankų vaidmuo – jie padeda viešosios politikos tikslus paversti konkrečiomis finansavimo galimybėmis verslui. Tokį vaidmenį Lietuvoje atlieka nacionalinis plėtros bankas ILTE, administruojantis daugiau kaip 1,29 mlrd. eurų apimties Inovacijų skatinimo fondą, skirtą įmonių investicijoms į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir naujų produktų kūrimą. Fondo tikslas – skatinti aukštesnės pridėtinės vertės veiklas ir stiprinti įmonių technologinį pajėgumą. Viena iš jo priemonių – 150 mln. eurų apimties paskolų instrumentas „Perspektyva“, sudarantis galimybes verslui investuoti į inovacijas ir modernizavimą per mokslinius eksperimentus, tyrimus, kurių metu kuriami nauji produktai ar paslaugos. Finansavimas tam buvo skirtas iš Europos regioninės plėtros fondo.
Augimui svarbūs ir regionai
Vertindama Baltijos šalių raidą, A. Monfret pabrėžė, kad per du dešimtmečius regionas padarė ryškią ekonominę pažangą. Lietuvos BVP vienam gyventojui reikšmingai priartėjo prie ES vidurkio, o Vilnius šiandien vertinamas kaip vienas stipresnių inovacijų centrų regione. Tai, jos teigimu, rodo, kad ilgalaikės investicijos į produktyvumą ir modernizavimą veikia.
Tačiau, pasak EK atstovės, pažanga ES mastu neišsprendžia visų iššūkių šalies viduje. „Lietuva padarė didelę pažangą ES mastu, tačiau regioniniai skirtumai išlieka. Todėl inovacijos, švietimas ir persikvalifikavimas turi apimti visą šalį – tik taip galime stiprinti konkurencingumą ir sanglaudą kartu“, – pažymėjo A. Monfret.
About the Author
