Vasario 26–27 dienomis Vilniuje, VILNIUS TECH universitete vyks tarptautinis medinės architektūros ir inžinerijos forumas „Forum Wood Building Baltic“, subursiantis architektus, inžinierius, mokslininkus, verslo atstovus ir miestų planuotojus iš Baltijos, Šiaurės bei Vakarų Europos šalių. Renginys yra tarptautinio tinklo Forum Holzbau dalis, jungiančio pirmaujančius Europos universitetus ir veikiančio kaip žinių bei technologijų perdavimo platforma šiuolaikinės tvarios medinės statybos srityje.
Baltijos regionui skirtą forumą organizuoja Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), Rygos technikos universitetas (RTU), Talino technologijų universitetas (TalTech) ir Estijos dailės akademija (EKA). Vilniuje šis forumas rengiamas jau antrą kartą.
Mediena – atsakas į klimato iššūkius
Šiaurės ir Baltijos šalyse tradicinė statybinė medžiaga – mediena – šiandien įgauna naują reikšmę. Atsinaujinantys ištekliai, pažangūs tyrimai ir technologinės inovacijos atveria galimybes kurti aukštos kokybės, tvarius ir estetiškai išskirtinius statinius.
„Mediena šiandien Baltijos ir Šiaurės šalyse nebėra tik tradicinė statybinė medžiaga. Tai – strateginis pasirinkimas, leidžiantis spręsti klimato kaitos, išteklių ribotumo ir statybų sektoriaus poveikio aplinkai klausimus. Todėl šis forumas taps vieta, kurioje susitiks mokslas, praktika ir verslas“, – sako VILNIUS TECH docentas, Mokslo komiteto pirmininkas dr. Liutauras Nekrošius.
Pasak jo, renginio tikslas – suvienyti skirtingų sričių atstovus bendrai diskusijai: universitetų tyrėjus, projektuojančius architektus ir inžinierius, medinių konstrukcijų gamintojus, statytojus, nekilnojamojo turto vystytojus, miestų planuotojus, administratorius bei paveldo specialistus.
Dviejų dienų simpoziumas ir inovacijų paroda
Forumą sudarys dviejų dienų simpoziumas ir gamybos bei statybos įmonių paroda. Konferencijos programą sudaro šešios žodinių pranešimų sesijos, taip pat šiemet pirmą kartą organizuojama stendinių pranešimų sesija.
„Sąmoningai formuojame sesijas taip, kad jose susitiktų skirtingų profesijų ir šalių atstovai. Tik tarpdisciplininis dialogas leidžia gimti realioms inovacijoms“, – pabrėžia dr. L. Nekrošius. – „Šiemet itin svarbu, kad į diskusiją aktyviai įtraukiame studentus, doktorantus ir jaunuosius architektus bei inžinierius.“
Forume pranešimus skaitys ekspertai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Austrijos, Ispanijos ir Vokietijos.
Nuo biofiliškų mokyklų iki medinių daugiabučių
Tarp pranešėjų – žinomi architektai ir inžinieriai, kurių darbai peržengia vienos profesijos ribas. Architektas Arūnas Liola ir konstrukcijų inžinierius Žydrūnas Jurgelionis pristatys bendrą pranešimą apie „Sanctum“ centro įgyvendinimo iššūkius, atskleidžiant tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą.
Suomijos Aalto universiteto profesorius Pekka Heikkinen kalbės apie universitetinių tyrimų ir studijų sąsajas su statybų rinka. Architektai Thomas Jørgensen ir Markus Kaasik dalinsis patirtimi kuriant biofiliškus, kontekstualius mokyklų pastatus, o Rūdis Rubenis pristatys bendruomenės bibliotekos projektą.
Tarp socialinio poveikio iniciatyvų – architektės Margaritos Kaučikaitės ir Evelinos Vasiliauskaitės keliaujančios architektūros dirbtuvės, įgalinančios regionų jaunimą dalyvauti savo aplinkos formavimo sprendimuose. Architektė Viktorija Blažienė pristatys, kaip architektūra gali tapti humanitarinės pagalbos įrankiu karo agresiją patiriančiai Ukrainai.
Architektai Johannes Hübner ir Tina Selami vykdo eksperimentinius tyrimus renovacijos ir naujų statybų srityse, o architektas Joakim Kaminsky pristatys 12 aukštų medinių konstrukcijų daugiabutį, apšiltintą šiaudais – inovaciją, keliančią tvarumo standartus į naują lygį.
Inžineriniai sprendimai ir rinkos perspektyvos
Inžinerinėje programos dalyje inžinierius Stefan Winter prognozuos medinių konstrukcijų ateitį 2030 metais, Rozenheimo taikomųjų mokslų technikos universiteto profesorius Andreas Heinzmann analizuos gamybos tobulinimo kryptis, o inžinierė Maarja Mirjam Rajasaar pristatys eksperimentinį tyrimą apie lauko medinių konstrukcijų stebėseną.
Mokslininkas Maximilian Pramreiter nagrinės efektyvesnio miško išteklių naudojimo galimybes, biologijos mokslų profesorius Vitas Marozas kalbės apie tvarios miškininkystės ir bioįvairovės svarbą. Taip pat bus pristatyta medinių tiltų projektavimo Ispanijoje ir gamybos Lietuvoje patirtis bei didžiausio medinių laikančių konstrukcijų administracinio pastato įgyvendinimo analizė.
Baltijos šalių medinės architektūros ir statybos rinkos būklę, potencialą bei perspektyvias kryptis apžvelgs tvarios statybos ekspertas ir verslo atstovas Paulius Milčius.
„Medinės statybos sektorius Baltijos regione turi didžiulį augimo potencialą. Tačiau tam būtinas glaudus mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Forumas yra katalizatorius šiam procesui“, – teigia dr. L. Nekrošius.
Tekstą parengė VILNIUS TECH docentas, Mokslo komiteto pirmininkas dr. Liutauras Nekrošius.
About the Author
