Visi žinome, kad mokytis „reikia“, lygiai taip pat, kaip gerti vandenį ar judėti bent kelias minutes per dieną. Tačiau kodėl įprotis mokytis vienam tampa natūrali gyvenimo dalis, o kitam – tik dar vienu neįvykdytu pažadu sau?
Inga Abramavičienė, psichologė, Europos socialinio fondo agentūros karjeros konsultantė projekte„Krypties kompasas – Suaugusiųjų profesinis orientavimas (SPO)“ sako, kad nuolatinis mokymasis nėra visiškai spontaniškas procesas ir jis neatsiranda savaime. Jam reikia krypties, vidinės motyvacijos, tinkamų įpročių ir aplinkos, kuri palaiko žmogų. Taigi, kas dar svarbu, norint mokytis nuosekliai?
1. Aiški kryptis ir vizija
Kaip teigia I. Abramavičienė, norint mokytis nuosekliai, labai svarbu turėti aiškų vaizdą, kur norisi būti po, pavyzdžiui, penkerių metų. Kai kryptis aiški, lengviau suprasti, kokių žinių ar įgūdžių reikia, ir mokymasis tampa ne atsitiktinis, o tikslingas. Iš vizijos natūraliai išsirutulioja tikslai, o iš tikslų randasi kasdieniai ar savaitiniai mokymosi veiksmai.
2. Vidinė motyvacija ir įkvepiančios temos
Tvarus mokymasis – procesas, kuris nesudega po savaitės, bet išlieka kaip gyvenimo dalis – įmanomas tik tada, kai žmogų iš tikrųjų domina tai, ko jis mokosi. Vidinė motyvacija atsiranda, kai mokomasi temų, kurios įkvepia, sužadina smalsumą ir suteikia prasmės. Taip žinios tampa ne formalumu, o realiu įrankiu, leidžiančiu siekti norimų pokyčių ir sėkmės profesiniame bei asmeniniame gyvenime.
3. Savarankiško mokymosi gebėjimas
Anot I. Abramavičienės, suaugusiam žmogui itin svarbu išsiugdyti savarankiško mokymosi įgūdžius. Tai gebėjimas susiplanuoti mokymosi laiką, atsirinkti patikimus šaltinius, mokytis pastoviai ir reflektuoti pažangą. Ši asmeninė disciplina tiesiog būtina, kad mokymasis netaptų chaotiškas ir nenutrūktų.
4. Baimių ir ribojančių įsitikinimų įveika
Dažnai mokymosi kelią stabdo ne žinių trūkumas, o psichologinės kliūtys: nepasitikėjimas savimi, ankstesnės nesėkmingos mokymosi patirtys („mokiausi, bet nieko iš to neišėjo”) ar įsitikinimas, kad esi per senas ir mokytis jau per vėlu. Mokymasis visuomet reiškia tam tikrą diskomfortą, sako psichologė, todėl svarbu priimti jį kaip natūralią proceso dalį. Tie, kurie geba „išbūti“ nepatogioje būsenoje, dažniausiai ir pasiekia geresnių bei ilgalaikių rezultatų.
5. Reguliarumas ir mokymosi integravimas į dienotvarkę
Mokymasis tampa įpročiu tik tada, kai jam skiriama reguliari vieta dienotvarkėje. Ne visuomet įmanoma mokytis kasdien, tačiau bent kartą per savaitę tikrai galėtumėte. Psichologė siūlo orientuotis į tai, kad mokymuisi paprastai skiriama maždaug penktadalis turimo laiko, nes toks ritmas leidžia išlaikyti progresą ir motyvaciją.
6. Mažų žingsnių strategija
Savarankiškai mokantis svarbu pastebėti ir įvertinti net mažus pasiekimus. Anot psichologės I. Abramavičienės, maži žingsneliai kuria didelę motyvacinę grąžą, nes stiprina pasitikėjimą savimi ir padeda lengviau išlaikyti nuoseklumą. Kiekviena maža pergalė yra svarbi, nes ji maitina didesnio pokyčio procesą.
7. Smalsumas ir išorinės bei vidinės motyvacijos balansas
Smalsumas yra variklis, kuris palaiko mokymosi džiaugsmą. Tuo pat metu išoriniai veiksniai, kaip noras tobulėti karjeroje, siekti finansinio stabilumo ar aukštesnio profesinio statuso, taip pat skatina keliauti į priekį. Svarbu išlaikyti abiejų motyvacijų balansą, kad mokymasis būtų ir prasmingas, ir naudingas.
8. Darbdavio parama ir skatinimas
Darbdavių palaikymas taip pat gali turėti didžiulę įtaką darbuotojų motyvacijai mokytis. Kartais organizacijos finansuoja net tuos kursus, kurie nėra tiesiogiai susiję su darbu. Tai stiprina žmogaus pasitikėjimą savimi, skatina profesinį augimą ir gerina santykį su darbdaviu. Palaikanti aplinka padeda įveikti abejones ir sustiprina drąsą mokytis.
9. Mokymosi nauda sveikatai ir socialiniam gyvenimui
Ypač vyresnio amžiaus žmonėms mokymasis tampa ne tik žinių, bet ir emocinės gerovės, socialinio ryšio bei sveikatos palaikymo šaltiniu. Tai savirealizacijos forma, būdas išlikti aktyviems, palaikyti proto aštrumą, kurti ryšius ir mažinti vienišumo jausmą.
10. Atvira mokymosi aplinka visiems
Šiandien mokytis gali visi nepriklausomai nuo amžiaus ar ankstesnės patirties. Studijos ir kursai vis labiau orientuojasi į įvairių grupių poreikius, todėl mokymosi galimybės plečiasi, o pats mokymasis tampa labiau prieinamas.
Tačiau, kaip pastebi psichologė I. Abramavičienė, kartais žmogus atsiduria karjeros kryžkelėje ir sustoja – nebežino, kur pasukti, ko mokytis ar net kas jam iš tiesų svarbu.
Anot jos, šiandien profesinis kelias nebėra tiesi atkarpa, o labiau primena sudėtingą kelių tinklą, todėl jausmas, kad kažkur „užstrigai“, yra visiškai natūralus. Dažniausiai tai nėra neteisingo sprendimo ženklas, kur kas dažniau tai informacijos, emocijų ir lūkesčių chaosas, kurį sudėtinga suvaldyti vienam.Tokiais momentais itin praverčia profesionali karjeros konsultantų pagalba, kuri suaugusiems teikiama ir Kursuok.lt. Konsultacijos vyksta nuotoliniu būdu: telefonu, el. paštu arba suplanuotų vaizdo sesijų metu, tad pagalba prieinama patogiai, iš bet kurios vietos.
Praktinių patarimų karjeros klausimais galima rasti Kursuok.lt svetainės skiltyje „Konsultavimas karjerai”, čia pateikiama ir informacija, kaip užsiregistruoti individualiai karjeros konsultacijai bei pasinaudoti valstybės finansuojamu trijų karjeros konsultacijų ciklu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota Kursuok.lt platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“. Projektą įgyvendina ESFA kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra.Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
About the Author
