Pasibaigus jubiliejiniams Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metams, Vyriausybės kanceliarijos koordinuota nacionalinė programa „Čiurlioniui 150“ pasiekė finišą. Per visus metus įvykę 289 renginiai ir iniciatyvos ne tik priminė Čiurlionio kūrybos aktualumą šiandien, bet ir prisidėjo prie visuomenės kūrybiškumo, žinių, įsitraukimo ir Lietuvos kultūros matomumo pasaulyje augimo.
Metų rezultatai – įsitraukusi visuomenė ir daugelį pasiekusi metų programa
Atliktas programos „Čiurlioniui 150“ vykdymo tyrimas parodė, kad 69,2 proc. gyventojų girdėjo, jog 2025-ieji buvo paskelbti M. K. Čiurlionio metais, o 47,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad per šiuos metus praplėtė žinias apie menininką ir jo kūrybą. Apie 950 tūkst. Lietuvos gyventojų dalyvavo Čiurlionio metams skirtuose renginiuose – koncertuose, parodose, spektakliuose, edukacijose, ekskursijose ar kt.
„Čiurlionio metai parodė, kad kultūra gali būti gyva, šiuolaikiška ir telkianti – nuo regionų bendruomenių iki tarptautinės auditorijos. Ši programa ne tik pagerbė vieną ryškiausių mūsų kūrėjų, bet ir sustiprino pasididžiavimą Lietuvos kultūra bei jos vieta pasaulyje. Dėkoju visiems renginių organizatoriams, kurie įgyvendino metų programą, ir visiems, kurie taip aktyviai dalyvaudami renginiuose leidosi pažinti Čiurlionį ir jo Lietuvą“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.
Programoje – itin ryškūs ir daugelio pastebėti akcentai
Vienu ryškiausių programos akcentų tapo Čiurlionio gimtadienio bei Kultūros dienos programa, vykusi rugsėjo 19–22 dienomis. Per keturias dienas 41 savivaldybėje surengtos 214 edukacijų ir 83 renginiai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. žmonių.
Išskirtinio dėmesio sulaukė NASA astronauto Jonny Kim sveikinimas Čiurlioniui gimtadienio proga iš Tarptautinės kosminės stoties, tapęs vienu labiausiai atpažįstamų jubiliejinių metų simbolių. Žinia apie šį sveikinimą pasiekė 26,5 mln. auditoriją, plačiai nuskambėjo nacionalinėje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
Svarbiu programos aspektu tapo ir menininko brangintos Lietuvos sostinės oro vartams – Vilniaus oro uostui – suteiktas simbolinis M. K. Čiurlionio vardas ir su tuo susijusios uosto erdvėse įrengtos meninės integracijos, taip pat – vizualinis koncertas „Naktis Vilniaus Čiurlionio oro uoste“. Šią iniciatyvą pastebėjo ir įvertino visuomenė – 61 proc. apklaustųjų teigė girdėję apie oro uosto pavadinimą.
Per metus taip pat buvo įgyvendintos dvi nacionalinės komunikacijos kampanijos, veikia specialiai sukurta platforma ciurlioniui150.lt, kurioje buvo pristatyti specialiai paruošti maršrutai „Čiurlionio keliu“: tyrimo duomenimis, apie Čiurlionio kelią jau žino daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų, o maršruto objektų lankomumas išaugo daugiau nei du kartus.
Plati partnerių programa Lietuvoje ir užsienyje
Čiurlionio metų programos turinį aktyviai kūrė kultūros sektoriaus atstovai ir partneriai šalies savivaldybėse. Visa „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ programa buvo dedikuoti Čiurlioniui, šį menininką jo laikmečio kontekste atskleidė paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos miestus ir miestelius apkeliavo teatralizuota programa „Čiurlionio dainų banga“, virtualios realybės patirtį „Pasaulių sutvėrimas“ Lietuvoje ir užsienyje pamatė daugiau kaip 150 000 žiūrovų, festivalis „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina Čiurlionį“ tapo menininko gimimo dienos akcentu, be to, remiantis kompozitoriaus laiškuose išlikusiomis idėjomis ir scenografijos eskizais festivalio NOA metu pristatyta įsivaizduojama opera „Jūratė“.
Kaip ir buvo tikėtasi Vyriausybei tvirtinant metų programą, visus 2025 metus visoje Lietuvoje vyko edukacinės veiklos, leidybos projektai ir tarptautiniai pristatymai – programa „Čiurlioniui 150“ pasiekė itin daug žmonių įvairiausiose Lietuvos vietovėse. Be to, Čiurlionio vardas garsiai skambėjo visame pasaulyje: tarptautinėje parodoje „EXPO 2025 Osaka“ (Japonija) įvyko Čiurlionio kūrybai dedikuota Lietuvos nacionalinė diena, Lietuvos diplomatinės atstovybės 74 šalyje surengė daugiau kaip 125 Čiurlioniui skirtų renginių, o menininko atminimas įamžintas ir užsienyje – pavyzdžiui, atidengiant paminklą Pustelnike (Lenkijoje), kur menininkas praleido paskutines savo gyvenimo dienas.
Įvertinimai ir pripažinimas
Programos „Čiurlioniui 150“ vertę parodo ne tik atlikto tyrimo dalyvių teigiami vertinimai, bet ir tam tikrų Čiurlionio metų iniciatyvų pelnytas pripažinimas: visi programos renginiai „LRT metų apdovanojimuose“ įvertinti kaip metų kultūros reiškinys, o virtualios realybės patirtis „Pasaulių sutvėrimas“ ir teminė ekskursija „Sutikau M. K. Čiurlionį Kaune“ pelnė apdovanojimus „Turizmo sėkmingiausieji 2025“.
Pastebėti ne tik renginiai, veiklos, bet ir žmonės: rugsėjį Čiurlionio gimtadienio proga Kultūros ministerijoje pagerbti labiausiai prie Čiurlionio atminimo puoselėjimo prisidėję kultūros lauko profesionalai, jiems Vyriausybės vardu įteikti skulptoriaus Algirdo Boso proginiai medaliai. Medaliai įteikti prof. Vytautui Landsbergiui, filosofui dr. Antanui Andrijauskui, dailėtyrininkei dr. Rasutei Andriušytei-Žukienei, buvusiai Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorei Dainai Kamarauskienei, menotyrininkei Aušrai Česnulevičienei, literatūros ir estetikos tyrėjai Nidai Gaidauskienei, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriui Dainiui Numgaudžiui, Čiurlionio draugijos tarybos pirmininkui Sauliui Valiui, pianistui, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje direktoriui Rokui Zubovui, taip pat ilgamečiui Čiurlionio muziejaus Druskininkuose vadovui a. a. Adelbertui Nedzelskiui.
Pasibaigus metams čiurlioniškos veiklos tęsiasi
Nors jubiliejiniai metai baigėsi, Čiurlionio kūrybos sklaida tęsiasi. 2026 m. ne tik Tokijuje (Japonijoje) bus atidaryta paroda „M. K. Čiurlionis: Vidinė žvaigždžių sąranga“, bet ir įvyks Kauno valstybinio lėlių teatro ir Sakartvelo nacionalinio UNIMA centro režisuoto lėlių teatro spektaklio „Čiurlionio svajos“ premjera, planuojama išleisti Šarūno Nako ir Gintauto Trimako knygą „M. K. Čiurlionio kryptis: biografijos tyrimai“, o Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pakvies į projektą „Neatrastos salos – Čiurlionių Lietuva“.
About the Author
