Pranešimas žiniasklaidaiVilnius, 2026 m. vasario 23 d.
Lietuvos gyventojai į 2026-uosius žvelgia atsargiai – finansinės padėties pagerėjimo tikisi vos 6 proc. gyventojų, o beveik trys ketvirtadaliai prognozuoja, kad šiais metais jų kasdienės išlaidos didės. Didžiausią nerimą žmonėms kelia spartus kainų augimas ir galimi valdžios planai toliau didinti mokesčius.Tokius rezultatus atskleidė reprezentatyvus Lietuvos gyventojų ekonominių lūkesčių tyrimas, kurį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, bendradarbiaudama su nevyriausybines vartotojų teisių organizacijas vienijančiu Vartotojų aljansu.„Viešojoje erdvėje girdime kalbas apie spartų ekonomikos augimą tiek pernai, tiek 2026 metais, tačiau daug žmonių to augimo tiesiog nejaučia. Tyrimo duomenimis, dėl savo ekonominės būklės ypač nerimauja vyresni, regionuose gyvenantys ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Būtent pažeidžiamiausi gyventojai labiausiai mato, kad parduotuvėse sparčiai brangsta maisto produktai, ženkliai išaugo sąskaitos už šilumą, padidėjo išlaidos degalams ir transportui“, – tyrimo rezultatus komentavo Vartotojų aljanso viceprezidentas, pakaitinis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.Jo manymu, iš antrosios pensijų pakopos fondų atsiimamos lėšos gali laikinai sumažinti gyventojų nerimą, tačiau ilguoju laikotarpiu jos nesprendžia pagrindinių šio tyrimu užfiksuoto nerimo priežasčių. Beje, tyrimas atliktas dar prieš giliuosius vasario šalčius, todėl, pasak K. Kupšio, išvydus naujas sąskaitas už šildymą žmonių nuotaikos gali dar labiau subjurti.
Pagerėjimo tikisi vos 6 proc. žmoniųTyrimo duomenimis, 40 proc. respondentų mano, kad 2026 m. Lietuvos gyventojų ekonominė padėtis išliks panaši kaip 2025-aisiais, panaši dalis prognozuoja, kad situacija blogės, o geresnio gyvenimo tikisi vos 6 proc. apklaustųjų.Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto ekonomisto, dr. Tomo Karpavičiaus teigimu, šie skaičiai atspindi ne tiek objektyvią ekonomikos būklę, kiek gyventojų lūkesčių klimatą. „Kai vos 6 proc. žmonių tikisi pagerėjimo, o beveik keturi iš dešimties prognozuoja pablogėjimą, susiduriame ne su makroekonomine, o su pasitikėjimo problema. Prie šių nuotaikų prisideda politinis ir institucinės aplinkos nestabilumas. Nesibaigiantys skandalai valdžios koridoriuose, nuolat koreguojama mokesčių sistema ir aiškios ilgalaikės valstybės strategijos stoka stiprina gyventojų nerimą. Istoriškai matome, kad lūkesčiai dažnai atsilieka nuo faktinių rodiklių – net jei atlyginimai auga, nesaugumo jausmas dėl kainų ir mokesčių verčia žmones ateitį vertinti atsargiai“, – pabrėžia dr. T. Karpavičius.Net 72 proc. gyventojų mano, kad 2026 m. jų namų ūkio kasdienės išlaidos (maistui, paslaugoms, komunaliniams mokesčiams, degalams) didės. Didžiausią nerimą kelia augančios kainos – infliacijos baiminasi 67 proc. apklaustųjų.Viena didžiausių baimių daugiau nei pusė (56 proc.) įvardijo galimą mokesčių didinimą, o beveik kas antras gyventojas pažymėjo degalų kainų didėjimą, kurį gali lemti akcizų politika. Kiti dažnai minimi nuogąstavimai – mažėjanti perkamoji galia, ekonomikos sulėtėjimas ar recesija bei neapibrėžtumas dėl darbo vietos ar pajamų stabilumo.Pasak dr. T. Karpavičiaus, gyventojų baimės turi aiškią logiką – vienos problemos jiems svarbesnės už kitas. „Pirmoje vietoje – kainos, antroje – mokesčiai. Tai reiškia, kad žmonės jaučia dvigubą spaudimą: kainų augimą ir galimą ar jau realų fiskalinį spaudimą iš valstybės pusės. Net jei infliacija statistiškai mažėja, namų ūkių biudžetuose ji dažnai jaučiama visai kitaip – per maisto, energijos ir degalų kainas“, – aiškina ekonomistas.
Gyventojai vertina stabilumą, o ne pažadus Atsakydami, kokių sprendimų tikėtųsi iš valdžios, apklaustieji dažniausiai įvardijo mokesčių mažinimą arba bent jų nedidinimą, efektyvesnį viešųjų finansų valdymą ir biurokratijos mažinimą (po 55 proc.). Pusė respondentų (50 proc.) taip pat pabrėžė būtinybę didinti gyventojų pajamas – atlyginimus, pensijas ar socialines išmokas.„Gyventojai labai aiškiai įvardija prioritetus: mokesčių stabilumą, pajamų didinimą ir efektyvesnį viešųjų finansų valdymą. Tai nėra radikalūs lūkesčiai, o bazinis finansinio saugumo poreikis, kurio iš mūsų valdžios tikisi gyventojai. Šaltos žiemos akivaizdoje vėl galime matyti energetinio skurdo šuolį – tai problema, kuri vis dar reikalauja adekvataus sprendimo ir Vyriausybės bei savivaldos koordinavimo“, – teigia Vartotojų aljanso viceprezidentas K. Kupšys.Jam antrina ir dr. T. Karpavičius, pabrėždamas, kad šiandien žmonės labiau vertina stabilumą nei pažadus. „Ekonomika nėra tik statistiniai rodikliai, ji labai priklausoma nuo psichologijos. Kai dauguma gyventojų tiki, kad finansinė situacija blogės, jie natūraliai tampa atsargesni – mažina vartojimą, atideda didesnius pirkinius ir investicinius sprendimus. Tai veikia ir visą ekonomiką: kolektyvinis atsargumas gali pats sukurti lėtėjimo riziką. Todėl 2026 metų iššūkis yra ne vien BVP augimas, bet ir finansinio saugumo jausmo atkūrimas“, – sako jis.„Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai koreliuoja su naujausio „Eurobarometro“ tyrimo rodikliais, kurie parodė, kad ekonomika ir darbo vietų kūrimas yra vieni didžiausių iššūkių, kuriuos įvardijo Lietuvos gyventojai (45 proc.). Dar 4 proc. respondentų išskyrė skurdą ir socialinę atskirtį.
About the Author
