Dėl augančios erkių populiacijos grėsmė užsikrėsti jų pernešamomis pavojingomis ligomis kyla ne tik gamtoje, bet ir prie miesto daugiabučių augančioje žolėje, kapinėse, vaikų darželių bei mokyklų teritorijose. Viena pavojingiausių jų platinamų ligų – erkinis encefalitas, nuo kurio sunkios eigos ir ilgalaikių pasekmių geriausiai apsaugo skiepai. Vilniaus šeimos klinikos (anksčiau – „InMedica“) ir virtualios klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė primena, kad skiepytis galima bet kuriuo metų laiku, tačiau žiema ir ankstyvas pavasaris yra ypač palankūs vakcinacijai, dėl dar neprasidėjusio aktyvaus erkių sezono.
„Nors dėl aktyvesnio buvimo gamtoje ir miškingose vietovėje erkių aktyvumo pikas dažniausiai fiksuojamas birželio–spalio mėnesiais, 2023 metais pirmasis erkinio encefalito atvejis buvo nustatytas dar sausį o daugiausia jų užregistruota spalį. Tai reiškia, kad erkės dažnai išlieka aktyvios kone visus metus“, – teigia šeimos gydytoja.
Ligos eiga vyksta dviem bangomis
Erkinis encefalitas yra virusinė centrinės nervų sistemos infekcija, kuria dažniausiai užsikrečiama į odą įsisiurbus užsikrėtusiai erkei. Pirmieji ligos simptomai paprastai pasireiškia po 7–14 dienų inkubacinio laikotarpio. Ligai progresuojant, dauguma atvejų pasižymi dvifaze eiga: pirmoji fazė trunka 2–7 dienas ir pasireiškia galvos, raumenų, sąnarių skausmais, nuovargiu, silpnumu.
„Po pirmosios simptomų bangos dažnai ateina laikinas pagerėjimas, trunkantis vidutiniškai savaitę, tačiau po kelių dienų gali prasidėti antroji ligos fazė. Jos metu simptomai būna intensyvesni ir pavojingesni: stiprūs galvos skausmai, aukšta temperatūra, sąmonės sutrikimai, sprando rigidiškumas. Taip pat gali sutrikti koordinacija, nusilpti galūnės ar ištikti paralyžius“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Net ir persirgus lengvesne forma, erkinis encefalitas gali palikti ilgalaikių pasekmių. Dažniausiai pasitaiko užsitęsęs nuovargis, galvos skausmai, dirglumas ir miego sutrikimai. Vis dėlto dažnesnės ir pavojingesnės yra neurologinės komplikacijos, tokios kaip rankų ir kojų silpnumas, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, veido nervo paralyžius, traukuliai. Taip pat galimi psichikos sutrikimai, tokie kaip dėmesio ir atminties pablogėjimas, sulėtėjęs mąstymas, depresija. Sunkiausiais atvejais liga gali sukelti paralyžių, negalią, kvėpavimo raumenų pažeidimą, komą ar mirtį.
Skaičiuojama, kad iki 30–40 proc. persirgusiųjų patiria ilgalaikius liekamuosius reiškinius, o sunkesnė ligos eiga dažniau nustatoma vyresniems nei 50 metų žmonėms, turintiems lėtinių ligų, bei nepasiskiepijusiems. Verta žinoti, jog persirgtas erkinis encefalitas vaikystėje gali sąlygoti mokymosi ir emocinius sutrikimus.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Įsisiurbus erkei, geriausia veikti nedelsiant, nes kuo trumpiau ji siurbia kraują, tuo mažesnė infekcijos rizika. Erkės svarbu netepti aliejumi, spiritu, actu ar kremu. Šios priemonės gali ją suerzinti ir paskatinti išskirti daugiau seilių ar infekuoto turinio, taip padidinant užsikrėtimo tikimybę.
„Erkę geriausia pašalinti pincetu, atsargiai suimant ją kuo arčiau odos, ties galvute, ir tiesiu judesiu ištraukiant. Po to tą vietą naudinga dezinfekuoti. Jei per kelias savaites po įkandimo pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, šaltkrėtis, galvos, raumenų ar sąnarių skausmas, neįprastas nuovargis, svarbu nedelsiant pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju“, – įspėja šeimos gydytoja.
Patikima apsauga įgyjama tik po trijų vakcinos dozių
Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, taikomas tik simptominis, todėl veiksmingiausia ir ilgalaike prevencijos priemone išlieka vakcina. Ji užtikrina 95–99 proc. veiksmingumą, o paskiepytas žmogus, net ir užsikrėtęs, serga lengviau ir išvengia sunkių neurologinių komplikacijų.
„Vakcinacija gali būti atliekama pagal dvi skiepijimo schemas: įprastinę ir pagreitintą. Įprastos schemos atveju pirmosios dvi vakcinos dozės leidžiamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečioji praėjus 5–12 mėnesių nuo antrosios. Patikima apsauga susiformuoja po trijų vakcinos dozių, tačiau jau po dviejų injekcijų organizmas įgyja dalinį imunitetą. Prireikus, galima taikyti pagreitintą skiepijimo schemą, kad apsauga būtų suformuota greičiau. Tokiu atveju pirmosios dvi vakcinos dozės leidžiamos 7–14 dienų intervalu, o trečioji praėjus 5–12 mėnesių nuo antrosios“, – sako E. Svikščiūtė.
Praleidus antrą ar trečią vakcinos dozę, dažniausiai nereikia skiepytis iš naujo – vakcinaciją galima tiesiog tęsti. Siekiant išlaikyti apsaugą, svarbu nepamiršti palaikomųjų dozių, kurios, priklausomai nuo amžiaus ir vakcinos gamintojo, skiriamos kas 3–5 metus. Vaikus nuo erkinio encefalito galima skiepyti jau nuo vienerių metų amžiaus. 50–55 metų amžiaus gyventojai Lietuvoje turi galimybę pasiskiepyti nuo erkinio encefalito nemokamai.
Erkės žmones renkasi pagal kvapą ir kūno skleidžiamą šilumą
Net ir pasiskiepijus nuo erkinio encefalito svarbu nepamiršti, jog erkės platina ir Laimo ligą, todėl prieš keliaujant į gamtą svarbu tinkamai apsirengti – vilkėti šviesius, kūną dengiančius drabužius: marškinėlius ilgomis rankovėmis, kelnes, kurių galai įkišti į kojines ar batus, bei avėti uždarus batus. Drabužius ir atviras odos vietas naudinga apipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis. Būnant gamtoje vertėtų vengti aukštos žolės ir tankių krūmokšnių, nevaikščioti per miško paklotę.
„Grįžus namo, geriausia per dvi valandas nusiprausti po dušu, o vilkėtus drabužius išskalbti aukštoje temperatūroje arba pakabinti saulėtoje vietoje. Kartu svarbu nepamiršti kruopščiai apžiūrėti viso kūno, ypač pažastų, kaklo, kirkšnių bei galūnių linkių, nes erkės dažniausiai įsisega būtent šiose vietose“, – teigia Vilniaus šeimos klinikos ir virtualios klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja E. Svikščiūtė.
Šeimos gydytoja pratęsia, kad vieniems žmonėms erkės įsisiurbia dažniau nei kitiems. Pavyzdžiui, gausiau prakaituojantys asmenys joms „kvepia“ labiau. Taip pat erkes traukia šiluma, todėl fiziškai aktyvūs žmonės, nėščiosios ar antsvorio turintys asmenys dažniau tampa jų taikiniu. Kvapų poveikis taip pat reikšmingas – natūralūs, saldūs ar gėlių aromatai veikia kaip masalas. Įtakos turi ir genetika – apie 10–20 procentų žmonių dėl savo imuninės sistemos ir odos chemijos ypatumų yra natūraliai patrauklesni kraujasiurbiams vabzdžiams. Dėl šių priežasčių šiems žmonėms ypač svarbu pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir laikytis papildomų prevencijos priemonių.
About the Author
