Nuolatinis darbas ekranuose, susiliejusios ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo bei rutinos jausmas tampa vis dažnesne šiuolaikinio žmogaus patirtimi. „Kaip atgauti energiją ir grįžti su idėjom? Geras klausimas“, – taip pranešimą emocinės gerovės ir minkštųjų įgūdžių konferencijoje „logOFF“ pradėjo Inga Rudinskaitė, „Tele2“ Klientų išlaikymo ir analitikos vadovė.
Ieškant atsakymo, kaip atgauti energiją ir kūrybiškumą, vis dažniau kalbama ne apie ilgas atostogas, o apie sąmoningą trumpą atsitraukimą nuo įprastos aplinkos.
Pasak pranešėjos, vienas didžiausių iššūkių – kasdienė aplinka, kuri ilgainiui ima veikti autopiloto režimu. Tos pačios erdvės, tie patys maršrutai ir nuolatinis buvimas prie ekranų sukuria vadinamąjį „dėžės“ efektą.
„Tai yra keturios namų sienos, keturios ofiso sienos… Tai yra tie patys žinomi ir gal pabodę maršrutai ir vaizdas pro langą. Nors ši rutina suteikia saugumo jausmą, ilgainiui ji gali sekinti. Net ir išjungus darbo programas, ekranai niekur nedingsta – jie tik keičia paskirtį. Mes, užbaigę darbines užduotis, išjungiame „Teams’us“ ir „Outlook’ą“, o tame pačiame ekrane ką toliau veikiame? „Netflix’ą“ įjungiam“, – pavyzdį iš daugelio mūsų kasdienybės pateikė I. Rudinskaitė.
Ieškant sprendimo, vis daugiau dėmesio skiriama trumpiems aplinkos pakeitimams, kurie leidžia „išeiti iš dėžės“, neatsisakant darbo visiškai. Vienas iš tokių Ingos būdų – mikrokelionės dirbant, kai kelioms dienoms darbas perkeliamas į kitą šalį ar miestą.
„Kai manęs klausia, kas man yra „log off“ ir kur yra tas mano mygtukas, kuris veikia man, tai aš visada sakau, kad toks yra laikinas išėjimas iš savo dėžės“, – savo patirtimi dalijosi Inga.
Tokie trumpi išvykimai, pasak jos, padeda galvai persijungti, grąžina energiją ir neretai leidžia grįžti su naujomis idėjomis. Aplinkos pasikeitimas suteikia smegenims naujų dirgiklių ir atitraukia nuo nuolatinio savianalizės triukšmo.
„Man kelionė ar bet koks „išėjimas iš rutinos“ turbūt duoda tai, kad smegenys yra priverčiamos pereiti į „čia ir dabar“ režimą. Dėmesys išeina iš vidaus į išorę ir tuomet vidinis serialas bent trumpam išsijungia: smegenys užsiima realybe, o ne begaliniais scenarijais“, – vaizdingai palygino I. Rudinskaitė.
Svarbų vaidmenį atlieka ir fizinis judėjimas, kuris kasdienybėje dažnai lieka tik teorija. Kelionėse vaikščiojimas tampa natūralus, o ne dar viena užduotimi sąraše. „Man tai dažniausiai pasireiškia tuo, kad protas pailsi, kai kojos dirba“, – savo patirtimi dalijosi aktyvi keliautoja.
Ekspertų teigimu, tokie sąmoningi atsitraukimai nuo rutinos gali tapti paprastu, bet veiksmingu būdu mažinti perdegimo riziką ir atkurti emocinę pusiausvyrą. Kartais tam nereikia nei ilgų atostogų, nei radikalių sprendimų – pakanka trumpam pakeisti aplinką ir perspektyvą.
Vilniaus universiteto (VU) ir „Tele2“ atliktas tyrimas* parodė, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų pasižymi žemu ar vidutiniu emociniu atsparumu ir tik 43 proc. apklaustųjų jaučia pasitenkinimą gyvenimu. Anot psichologų, emocinis atsparumas nėra įgimta savybė, jis gali būti ugdomas, atkreipiant dėmesį į savo darbo ir poilsio balansą, pakankamą miego ir judėjimo režimą bei ribojant naršymą socialiniuose tinkluose.
*Tyrimą „Lietuvos visuomenės emocinis atsparumas“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. Tyrimas reprezentuoja 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi internetu, nuomonę. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 2 tūkst. respondentų.
About the Author
