Lietuvoje sparčiai daugėja įmonių, kurioms Migracijos departamentas taiko šešių mėnesių draudimą kreiptis į valstybės institucijas dėl naujų užsieniečių įdarbinimo ar esamiems užsieniečiams reikalingų dokumentų pratęsimo. Pasak advokatų kontoros WIDEN asocijuotos partnerės, advokatės Svetlanos Naumčik, kartais draudimas įdarbinti užsieniečius reiškia netgi bankrotą. Labiausiai šie draudimai paveikia transporto ir statybų bendroves, kuriose nemenką dalį darbuotojų sudaro užsieniečiai. Todėl darbdaviams tampa itin svarbu suprasti, kokius reikalavimus jie turi atitikti ir kokių klaidų vengti, kad apsaugotų savo verslą nuo migracijos reguliavimo rizikų.
Draudimas įsigalioja iš karto
Draudimas įdarbinti užsieniečius ir pratęsti esamiems darbuotojams leidimą galioja 6 mėnesius ir įsigalioja iš karto. Tai reiškia, kad skųsti tokį pranešimą teismui galima, tačiau apskundimas teismui jo vykdymo nestabdo. „Vienintelė galimybė sustabdyti tokio pranešimo galiojimą – kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tačiau praktikoje tai taikoma itin retai, tik įrodžius neatitaisomą žalą“, – aiškina S. Naumčik. Dažnu atveju įmonė tiesiog 6 mėnesius jau dirbantiems užsieniečiams negali pratęsti leidimų, dėl ko jie turi ieškoti kitų darbo vietų arba vykti namo, o naujų užsieniečių įdarbinti jau nebegalima.
Draudimas taikomas net už technines klaidas
Draudimą įdarbinti užsieniečius įmonės atžvilgiu taiko Migracijos departamentas. Tam užtenka nustatyti bent vieną iš šių sąlygų:
– įmonė netenka licencijos ar neturi leidimo veiklai vykdyti;
– skiriama nedidelė, dažniausiai 70 eurų, bauda už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingą informaciją;
– įmonei skirta bauda už nelegalų darbą, įdarbinimo tvarkos pažeidimus ar nedeklaruotą darbą;
– Migracijos departamentui pateikta klaidinga ar netiksli informacija;
– įmonė nevykdo veiklos, kuriai kviečia užsienietį, bent 6 mėnesius;
– įtariama fiktyvi veikla arba nelegalios migracijos grėsmė.
Pasak advokatės, problema ta, kad Migracijos departamentas nediferencijuoja pažeidimų. „Draudimas gali būti taikomas tiek piktybiškai nelegaliai įdarbinančioms įmonėms, tiek toms, kurios padarė žmogišką, techninę klaidą, pavyzdžiui, vietoj „suvirintojas elektra“ nurodė „suvirintojas dujomis“. Pasekmės abiems įmonėms vienodos“, – pabrėžia ji.
Dabartinė tvarka kelia abejonių
Ypač daug diskusijų kelia kriterijus dėl nelegalios migracijos grėsmės. Pagal galiojančią tvarką, nelegalios migracijos grėsmė nustatoma, jei per 6 mėnesius 10 įmonės kviestų užsieniečių neįsidarbina, neatvyksta ar išeina iš darbo padirbę ne ilgiau kaip 2 mėnesius. „Didelėse įmonėse tokia darbuotojų kaita yra natūrali, todėl šis reikalavimas tampa praktiškai neįgyvendinamas. Darbdavys negali priversti darbuotojo likti dirbti, nekeisti darbo, negali kontroliuoti jo sprendimų ar asmeninių aplinkybių. Vis dėlto atsakomybė už tai tenka įmonei ir ji maksimali – draudimas įdarbinti užsieniečius šešis mėnesius. Mano nuomone, ši nuostata yra absurdiška“, – tvirtina advokatų kontoros WIDEN asocijuota partnerė, advokatė, migracijos teisės praktikos vadovė Svetlana Naumčik.
Reikia ne tik griežtumo, bet ir proporcingumo
Užsieniečiai, atvykstantys gyventi ir dirbti į Lietuvą, turi laikytis įstatymų, o darbdaviai – sąžiningai vykdyti veiklą. Tačiau teisinis reguliavimas turi būti ne tik griežtas, bet ir subalansuotas. „Įmonė, kuri ilgą laiką sąžiningai vykdo veiklą Lietuvoje, moka mokesčius valstybei, neturėtų vieną gražią dieną už menką ar mažareikšmį pažeidimą, kartais net techninio pobūdžio, netekti teisės vykdyti veiklos net 6 mėnesius arba bankrutuoti“, – komentuoja advokatė S. Naumčik.
About the Author
