2026 m. vasario 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Sprendimas trauktis iš LRT valdysenos darbo grupės nebuvo spontaniškas ar emocinis. Jis brendo mėnesius. Mes dalyvavome nuosekliai, kantriai ir atsakingai. Teikėme pasiūlymus, kvietėme ekspertus, siūlėme kompromisinius sprendimus, ieškojome konstituciškai tvarių formuluočių. Atlikome opozicijos pareigą iki paskutinės galimybės.
Tačiau atėjo momentas, kai tapo akivaizdu: šis projektas nebetaisomas.
Tai – savotiškas Frankenšteino, iš skirtingų, tarpusavyje nederančių dalių, sukurptas teisinis darinys, kuris pristatomas kaip reforma, tačiau realiai gali susilpninti patį visuomeninio transliuotojo pamatą. Vietoje aiškios vizijos matome mechaninį nuostatų lipdymą. Vietoje sisteminio sprendimo – fragmentų kratinį.
LRT nepriklausomumas nėra techninė detalė. Tai konstitucinė vertybė ir demokratinės valstybės nervų sistema. Todėl kai siūloma palikti pernelyg plačius LRT generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus, kai atsisakoma aiškiai įtvirtinti, jog vadovas gali būti atleistas tik už šiurkščius pažeidimus, kai paliekama slapto balsavimo galimybė – tai jau nebe redakciniai niuansai. Tai konstrukciniai sprendimai, atveriantys kelią politiniam spaudimui.
Valdantieji formaliai paliko 2/3 balsų reikalavimą atleidžiant LRT generalinį direktorių, tačiau jei atleidimo kriterijai išlieka migloti, saugiklis tampa iliuzinis. Miglotos sąvokos ir politinė dauguma – pavojingas derinys.
Ne mažiau nerimo kelia ir bandymai riboti kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistų dalyvavimą LRT eteryje. Visuomeninis transliuotojas negali tapti uždara sistema, kurioje galioja „savi – svetimi“ principas. Pliuralizmas yra stiprybė, o ne silpnybė.
Tarybos sudėties keitimas taip pat kelia rimtų abejonių. Narių skaičius didinamas, tačiau politinės įtakos problema nesprendžiama. Atsiranda profesinių sąjungų atstovai, nors Konstitucinis Teismas yra aiškiai nurodęs, kad visuomeninio transliuotojo valdymo organas turi atstovauti visai visuomenei, o ne atskiroms interesų grupėms.
Valdymo organas negali tapti interesų delegatų susirinkimu. Jis turi būti visuomenės atstovybė.
Projekte numatoma ir valdybos institucija – idėja, kurią siūlėme ir mes, siekdami aiškiau atskirti strateginį ir operatyvinį valdymą. Tačiau dabartinėje projekto redakcijoje lieka neapibrėžta jos funkcija, santykis su taryba ir administracija bei atskaitomybės mechanizmas. Be aiškių kompetencijų ir atsakomybės ribų, tokia valdyba rizikuoja tapti dar vienu neapibrėžtu galios centru.
Papildomų abejonių kelia ir siūlomas tarybos biuras. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo techninis sprendimas, tačiau iš esmės kuriama dar viena administravimo pakopa, kurios nei sudarymo principai, nei atsakomybės ribos nėra aiškiai apibrėžtos. Neaišku, kam šis biuras bus pavaldus, kokias realias funkcijas atliks ir kokiais kriterijais bus formuojamas. Kartu tai reiškia papildomas valstybės biudžeto lėšas – be aiškios pridėtinės vertės ir be pakankamo finansinio pagrindimo. Tokiomis aplinkybėmis kyla klausimas, ar nekuriamas užslėptas instrumentas įtakai ir papildomam administraciniam svoriui didinti.
Visa tai vyksta tuo metu, kai LRT finansavimo klausimai yra ginčijami ir dar laukia Konstitucinio Teismo vertinimo. Tokiu laikotarpiu skubėti kurti naujas struktūras ir finansines prievoles – mažiausiai neatsargu.
Ne mažiau problemiškas ir pats procesas. Dokumentai sistemingai teikiami paskutinę minutę, nesilaikant nustatytų terminų. Pakeitimai atsiranda be realios galimybės juos išanalizuoti ir pasikonsultuoti su nepriklausomais ekspertais. Diskusijose akivaizdžiai trūksta profesionalių medijų teisės specialistų ir akademinės bendruomenės atstovų, tačiau ryškiai juntamas siaurų interesų spaudimas.
Mes dalyvavome šiame procese iki galo, nes tikėjome dialogo galimybe. Tačiau kai darbo grupė tampa daugumos dominavimo mechanizmu, o esminiai argumentai atmetami be rimtos diskusijos, dalyvavimas pradeda reikšti tik formalų legitimumo suteikimą procesui, kurio kryptis jau nulemta.
Mes negalime tapti tokio projekto bendrakūrėjais.
Pasitraukimas nėra atsakomybės vengimas. Tai atsakomybės forma. Mes registruosime alternatyvų, su ekspertais ir teisininkais suderintą LRT įstatymo projektą, kuriame aiškiai apibrėžti atleidimo pagrindai, užtikrinta reali valdymo organų nepriklausomybė ir skaidrus finansinis modelis.
Reikalausime, kad jis būtų svarstomas. Demokratijoje alternatyvūs pasiūlymai negali būti blokuojami dėl politinių motyvų. Parlamentinė dauguma turi teisę spręsti, bet neturi teisės nutildyti mažumos balso.
LRT nepriklausomumas – tai valstybės brandos egzaminas. Mes pasirinkome ne tyliai dalyvauti procese, kuris, mūsų įsitikinimu, silpnina šį pamatą, bet aiškiai pasakyti: tokia kryptis yra klaidinga.
Kartais atsakingiausias sprendimas – pasitraukti iš proceso, kuriančių daugiau rizikų nei sprendimų.
Būtent todėl mes taip ir pasielgėme.
Daugiau informacijos:
Vytautas JuozapaitisSeimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas,TS-LKD frakcijos narysTel. (0 5) 209 6559El. p. vytautas.juozapaitis@lrs.lt
About the Author
