Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas
Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau tampa pirmuoju „specialistu“, į kurį gyventojai kreipiasi pajutę nerimą keliančius simptomus ar pablogėjusią savijautą. Keli sakiniai DI pokalbių roboto atsakyme gali pateikti greitus sprendimus, ramybę ir patogumą be registracijos, be eilių ir be vizitų. Tačiau čia verta stabtelėti – ar iš tiesų saugu technologijų bendrovėms patikėti savo sveikatos duomenis ir ar patikima vadovautis jų siūlomais sveikatos patarimais?
Sveikatos priežiūra ir ligų gydymas yra viena populiariausių sričių, apie kurias gyventojai teiraujasi naudodamiesi dirbtinio intelekto įrankiais. Remiantis „OpenAI“ duomenimis, daugiau nei 230 mln. žmonių kiekvieną savaitę šios bendrovės pokalbių robotui užduoda klausimus apie savo sveikatą, gerą savijautą ir gydymo būdus.
Siekdama atliepti milžinišką poreikį medicinos ir sveikatos užklausoms, „OpenAI“ pranešė ruošiantis naują įrankį – „ChatGPT Health“. Pagrindinė naujojo įrankio idėja yra ta, kad savo sveikatos duomenis bus galima susieti su kitomis sveikatingumo programėlėmis, užtikrinant didesnį šių jautrių duomenų saugumą.
Asmeniniai duomenys ir DI – ar saugu?
Remiantis bendrovės pranešimu, „ChatGPT“ skirtukas „Health“ turės sustiprintas privatumo apsaugos priemones, įskaitant atskirą pokalbių istoriją ir atminties funkciją, kurios bus atskirtos nuo kitų „ChatGPT“ esančių skirtukų. Nors „OpenAI“ teigia, kad naujasis įrankis užtikrins didesnį duomenų saugumą, visgi yra teigiančių, kad bet kokia informacija, kurią įkeliate į šiuos įrankius, o taip pat bet kokia informacija, esanti programėlėse, kurias prijungiate prie šių įrankių, nebėra laikoma privačia.
Jei duomenis tiesiogiai pateikiate technologijų bendrovei, kuri neteikia jokių sveikatos priežiūros paslaugų, visa atsakomybė tenka pačiam vartotojui. Kai kreipiatės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją ir su juo bendraujate, egzistuoja profesinis susitarimas, kad ši informacija bus tvarkoma konfidencialiai. Tačiau šiuo atveju taip nėra: niekas tiksliai nežino, kur ir kam bus naudojami mūsų jautrūs sveikatos duomenys.
Rizikos neramina
Be privatumo klausimų yra ir žinomų rizikų, susijusių su didelių kalbos modelių pagrindu veikiančių robotų naudojimu sveikatos informacijos paieškai. Neseniai buvo paskelbtas tyrimas, kuriame nustatyta, kad šie modeliai sukurti taip, jog pirmenybę teiktų naudingumui, o ne medicininiam tikslumui, ir visuomet pateiktų atsakymą, į kurį vartotojas sureaguotų.Riba tarp siekio būti naudingam ir siekio būti tiksliam čia labiau pasverta naudingumo pusėn, tačiau medicinoje itin svarbu labiau orientuotis į tikslumą.
Be to, keli tyrimai rodo, kad jei medicininiuose įrašuose trūksta informacijos, modeliai yra labiau linkę „haliucinuoti“, tai yra, pateikti neteisingus ar klaidinančius rezultatus. Pokalbių robotas gali pateikti užtikrintai skambančias, tačiau klaidingas rekomendacijas, kurios sveikatos priežiūros srityje gali turėti lemtingų pasekmių. Jis taip pat negali pilnai įvertinti paciento konteksto, niuansų ar netipinių atvejų taip, kaip tai daro profesionalūs sveikatos priežiūros specialistai.
Konsultacijos nuotoliu – vis dažnesnė praktika
Suprantama ir tai, kad gana dažnai pasitaiko situacijų, kai jaučiame nerimą keliančius simptomus, o galimybių ar laiko nueiti pas specialistą nėra. Tokiais atvejais, konsultacija su pokalbių robotu atrodo kaip patogiausias ir tinkamiausias sprendimas. Visgi šioje vietoje patikimesnis pasirikimas yra nuotolinės konsultacijos su šeimos gydytoju.
Pacientų pasitikėjimas virtualiomis medicinos paslaugomis Lietuvoje nuosekliai auga. 9 iš 10 šalies gyventojų nurodo, kad prireikus jie rinktųsi nuotolines šeimos gydytojo konsultacijas – tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas. Nuotolinės konsultacijos padeda spręsti Lietuvoje opią gydytojų pasiekiamumo problemą, todėl ateityje tokių paslaugų mastas ir spektras neišvengiamai didės.
Remiantis tyrimu, nuotolinėmis gydytojo konsultacijomis labiausiai linkę naudotis yra didžiųjų miestų gyventojai, mažiausiai – kaimo vietovių gyventojai.
Kaip rodo tyrimas, gana ryškus palankumo šiai paslaugai pasiskirstymas vertinant ir pagal amžiaus grupes. Aukščiausias palankumas yra 26-35 metų amžiaus respondentų grupėje – 93 proc. šio amžiaus gyventojų norėtų konsultuotis su gydytoju nuotoliu. Tačiau apklaustųjų amžiui didėjant, palankumas nuotolinėms gydytojų konsultacijoms nuosekliai mažėja.
Nors kol kas nuotolinės konsultacijos negali visiškai pakeisti tiesioginių vizitų ir apžiūrų pas gydytojus, jos yra ekonomiškai efektyvus ir prieinamumą didinantis sveikatos priežiūros modelis. Tokios konsultacijos leidžia gauti skubią šeimos gydytojo pagalbą be eilių, konsultuojantis su patyrusiais specialistais, kurie gali išrašyti vaistus ir e. receptus, siuntimą tyrimams, nukreipimą pas gydytoją specialistą.
Kai kurie tyrėjai mato didelę dirbtinio intelekto naudojimo robotų naudą tada, kai reikia pasiruošti vizitui pas gydytoją – prašyti jo padėti sugalvoti klausimus sveikatos specialistui.
Taigi, svarbu nepamiršti, kad pokalbių robotai nėra skirti diagnozuoti ar gydyti. Juos naudoti galima tik kaip pagalbininkus sveikatos klausimuose, o gauti greitą ir profesionalią šeimos gydytojo pagalbą šiandien yra ir patikimesnių būdų.
About the Author
