Penktadalis Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus yra gavę neautorizuotų investicinių pasiūlymų – kvietimų investuoti į finansinius produktus ar schemas, kurias pateikia valstybės institucijų neprižiūrimi ir nereguliuojami subjektai, rodo advokatų kontoros COBALT užsakymu atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Kaip patikrinti tokius pasiūlymus?
COBALT partnerė, advokatė Akvilė Bosaitė atkreipia dėmesį, kad 12 proc. apklaustųjų nurodė sulaukę neautorizuotų pasiūlymų, o dar 9 proc. pripažino gavę investicinių pasiūlymų, tačiau nebuvę tikri, ar jie yra teisėti. Pasak jos, tai rodo, kad žmonėms vis dar sudėtinga atskirti teisėtą investicinį pasiūlymą nuo pasiūlymų, kuriems netaikomi investuotojų apsaugos mechanizmai ir kurie dėl to laikomi padidintos rizikos investicijomis.
„Tokiose situacijose gyventojai gali būti skatinami investuoti į piramide grįstas schemas, nereguliuojamas kriptovaliutų platformas ar kitus vadinamuosius netradicinius finansinius produktus, kurių veikla nėra prižiūrima Lietuvos banko ar kitų Europos Sąjungos institucijų“, – sako A. Bosaitė.
„Spinter tyrimų“ apklausos duomenys rodo, kad neautorizuoti investiciniai pasiūlymai panašiu mastu pasiekia ir vyresnio amžiaus, ir ekonomiškai aktyvias 26–55 metų amžiaus grupes.
Kaip pamatyti „raudonas vėliavas“?
Mažų mažiausia, ką dera patikrinti, – ar pateikiami duomenys ir įmonės apskritai egzistuoja, t. y. paieškoti jų Juridinių asmenų registre, rekvizituose, oficialiose svetainėse.
„Pagrindinis kriterijus, leidžiantis atskirti teisėtą investicinį pasiūlymą nuo galimai neautorizuoto, yra paslaugų teikėjo turima licencija.Lietuvoje investicines paslaugas gali teikti tik tos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, finansų patarėjai ar valdymo įmonės, kurios turi Lietuvos banko arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą leidimą“, – pažymi COBALT partnerė, advokatė A. Bosaitė.
Licencijuotų paslaugų teikėjai registruojami Lietuvos banko prižiūrimų Finansų rinkos dalyvių sąraše. Jame galima rasti ne tik įmonės pavadinimą, bet ir informaciją apie suteiktas paslaugas, leidimų tipą, priežiūros instituciją bei galimas rizikas. Jei įmonės šiame sąraše nėra, tai reiškia, kad Lietuvos bankas negali užtikrinti paslaugų skaidrumo, atsakomybės ar investuotojų apsaugos. Taip pat vertėtų pasitikrinti, ar investicinį pasiūlymą teikianti įmonė nėra įtraukta į Lietuvos banko sudaromą Nelegalių finansinių paslaugų siūlytojų interneto svetainių sąrašą. Šiame sąraše pateikiamos platformos ir įmonės, kurios jau anksčiau buvo identifikuotos kaip vykdančios neleistiną ar galimai apgaulingą veiklą.
„Investuoti reikėtų tik į tai, kas iš tikrųjų suprantama, aklai nepasikliaujant tuo, kas dažnai pažymima neautorizuotuose pasiūlymuose: esą „nėra jokios rizikos“, „garantuota grąža“ ar „itin greitas pelnas“, – sako A. Bosaitė.
Prieš priimant sprendimą ji ragina įvertinti, kur tiksliai bus investuojami pinigai, kaip bus apskaičiuojama grąža, kokie taikomi mokesčiai ar rizikos. Svarbu patikrinti ir tai, ar pateikiami dokumentai aiškūs ir tvarkingi, o žadama grąža pagrįsta realiais finansiniais rodikliais.
COBALT partnerė pažymi, kad teisėtas investicinį pasiūlymą teikiantis konsultantas ar įmonė niekada nespaudžia priimti skuboto sprendimo. „Priešingai – suteikia pakankamai laiko įsigilinti į informaciją, atsako į klausimus, esant poreikiui paprašo užpildyti kliento pažinimo anketą, pateikti duomenis apie investavimo patirtį ir rizikos toleranciją. Tokie procesai rodo, kad įmonė laikosi teisinių reikalavimų ir veikia skaidriai“, – paaiškina A. Bosaitė.
Ką daryti, jei kilo įtarimų?
Net ir atlikus patikras gali likti ar kilti įtarimų dėl investicinio pasiūlymo teisėtumo. Tokiais atvejais svarbu veikti nedelsiant. Jei į įtartiną pasiūlymą jau buvo atsiliepta ir inicijuotas mokėjimas, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo banką – tai gali padėti sustabdyti ar atšaukti dar neįvykdytus pavedimus. Taip pat būtina informuoti teisėsaugos institucijas (nuo policijos iki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir prokuratūros) ir Lietuvos banką, pateikiant visą turimą informaciją – susirašinėjimą el. laiškais ir žinutėmis, sutartis, mokėjimų išrašus, interneto svetainių adresus ar kontaktinius duomenis.
„Kuo daugiau informacijos pateiksite, tuo didesnė tikimybė, kad tyrimas bus sėkmingas. Lietuvos bankas turi galimybę blokuoti neteisėtas investavimo paslaugas siūlančias interneto svetaines. Taip pat reikėtų nedelsiant susisiekti su savo banku, kad būtų galima sustabdyti ar užblokuoti galimai neteisėtus mokėjimus, jei tokie buvo inicijuoti“, – sako A. Bosaitė.
Veikiant greitai galima atgauti pinigus
Pasak COBALT partnerės, advokatės galimybė atgauti prarastas lėšas didele dalimi priklauso nuo reakcijos greičio. Jei į banką kreipiamasi iš karto ir lėšos dar nėra pervestos trečiosioms šalims, kai kuriais atvejais jas pavyksta sustabdyti ar grąžinti. Tačiau tais atvejais, kai pinigai jau pasiekia užsienio subjektus ar nereguliuojamas platformas, susigrąžinimo tikimybė žymiai sumažėja. Tokiais atvejais gali padėti tik teisėsaugos institucijų tyrimas, tačiau procesas užtrunka ir ne visada baigiasi sėkmingai.
A. Bosaitė akcentuoja, kad investuojant svarbiausia ne siūloma grąža, o ar investuotojui taikoma teisinė apsauga. Jei investicinis pasiūlymas kelia abejonių, verta skirti laiko papildomai patikrai ar pasitarti su specialistais – tai gali padėti išvengti situacijų, kuriose investuotojas lieka be realių gynimosi mechanizmų.
Nukentėti gali ir verslas
Pasak COBALT partnerės, su neautorizuotais investiciniais pasiūlymais susiduria ne tik gyventojai, bet ir verslai. Kadangi įmonės dažnai valdo didesnius likvidžius finansinius išteklius, jos tampa itin patraukliu taikiniu sukčiams, o vienas neteisingas sprendimas gali lemti gerokai didesnius nuostolius nei įprastuose gyventojų sukčiavimo scenarijuose. Todėl įmonėms ypač svarbu turėti aiškius vidinius procesus ir patikrų mechanizmus, apibrėžiančius, kaip vertinami išoriniai investavimo pasiūlymai ir kas įmonėje priima sprendimus dėl investicijų.
„Vis dėlto vien formalių vidaus kontrolės taisyklių dažnai nepakanka. Siekiant sumažinti investicinio sukčiavimo rizikas, įmonėms rekomenduojama taikyti ir papildomas apsaugos priemones. Tarp jų – susitarimai su bankais, leidžiantys laiku identifikuoti ir blokuoti neįprastus ar didelės vertės mokėjimus, IT saugumo sprendimai, tokie kaip elektroninės bankininkystės prieigos ribojimas, dviejų faktorių autentifikacija ar tinklo stebėsena. Taip pat svarbus gali būti draudimas nuo sukčiavimo ar finansinių nuostolių, kuris tam tikrais atvejais leidžia kompensuoti patirtą žalą“, – sako A. Bosaitė.
Anot jos, ne mažiau reikšmingi reguliarūs darbuotojų mokymai, padedantys atpažinti apgaulingo įtikinėjimo metodus, netikrų investicinių pasiūlymų požymius ir suteikiantys žinių, kaip elgtis kilus įtarimų.
Nors pasitaiko atvejų, kai įmonėms pavyksta susigrąžinti dėl investicinių apgavysčių prarastas lėšas teisminiu ar ikiteisminiu keliu, tai greičiau išimtys nei taisyklė. Pasak A. Bosaitės, sėkmę dažniausiai lemia greita reakcija ir koordinuoti veiksmai: „Operatyviai pradėtas tyrimas ir bendradarbiavimas su institucijomis leidžia atsekti, įšaldyti ir grąžinti klientui lėšas“.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą COBALT užsakymu atliko 2025 m. rugsėjį. Tyrimo metu buvo apklausti 1017 Lietuvos gyventojų visoje šalies teritorijoje.
About the Author
