Prieš dešimtmetį Lietuvoje pradėjusi veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema daugeliui atrodė kaip drąsus eksperimentas – naujas, papildomas žingsnis kasdienėje rutinoje, reikalaujantis prisitaikymo. Šiandien ji yra tapusi neatsiejama kasdienybės dalimi, o pakuočių grąžinimas – įprastu, savaime suprantamu veiksmu.
Šiemet vienkartinių pakuočių užstato sistema mini dešimties metų jubiliejų, pažymėdama reikšmingą aplinkosauginį pokytį šalies kasdienybėje. Rezultatai kalba patys už save – kasmet Lietuvoje sugrąžinama apie 9 iš 10 gėrimų pakuočių. Tai ne tik skaičiai, bet ir aiškus įrodymas, kad per dešimtmetį šalyje susiformavo tvarus įprotis, pakeitęs požiūrį į tarą.
Tai patvirtina ir „Spinter Research“ atliktas šalies gyventojų tyrimas dėl vienkartinių pakuočių užstato sistemos – šiuo metu ja naudojasi net 95 proc. Lietuvos gyventojų, o tai rodo itin platų visuomenės palaikymą.
Nuoseklumas, kuris virto rezultatais
Per 10 metų užstato sistemos veiklos laikotarpį Lietuvoje jau grąžinta daugiau kaip 6,2 mlrd. vienkartinių pakuočių. Didžiausią dalį sudaro plastikinės (PET) pakuotės – jų grąžinta per 3,3 mlrd., taip pat daugiau kaip 2,5 mlrd. metaliniųirdaugiau nei366 mln. stiklinių pakuočių.
Tai vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip nuosekliai veikianti sistema per laiką sukuria apčiuopiamą naudą aplinkai. Skaičiuojama, kad perdirbus grąžintas pakuotes, per dešimtmetį išvengta daugiau kaip 580 tūkst. tonų anglies dioksido emisijų. Didžiausią poveikį čia turėjo metalinių pakuočių perdirbimas (apie 336 tūkst. tonų CO2), PET pakuotės (apie 227 tūkst. tonų), o stiklinių pakuočių perdirbimas leido sutaupyti dar per 16 tūkst. tonų CO2.
„Kai kalbame apie daugiau kaip šešis milijardus grąžintų pakuočių ir šimtus tūkstančių tonų neišmestų anglies dioksido emisijų, tai nebėra tik teorija. Tai labai konkretus poveikis aplinkai, kurį sukūrė kasdieniai žmonių sprendimai – grąžinti plastiko, metalo ar stiklo pakuotę. Užstato sistema parodė, kad nuosekliai veikiantis sprendimas, palaikomas visuomenės, per laiką duoda išmatuojamą ir reikšmingą rezultatą. Šis jubiliejus – gera proga padėkoti visiems, kurie tapo šios sistemos dalimi, o šiais metais ir toliau pagrindinį dėmesį skirsime tam, kad pasiekimai tvarumo atžvilgiu būtų dar didesni“, – teigia Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas.
Parduotuvėse – kasdienybė, miestuose – rekordai
Augant užstato sistemos mastui, natūraliai augo ir gyventojų lūkesčiai taromatų patogumui. Greitis, sklandus aptarnavimas ir galimybė grąžinti didesnius pakuočių kiekius tapo savaime suprantamais reikalavimais. Šiandien Lietuvoje veikia apie 1300 taromatų, o didžiuosiuose miestuose vis plačiau diegiami ir R1 tipo taromatai, leidžiantys vienu metu grąžinti daugiau nei 100 plastiko ar metalinių pakuočių.
„Atsiradus taromatams, rūšiavimas tapo paprastesnis ir automatizuotas, o atiduodamos taros kiekiai išaugo. Pirkėjai tapo sąmoningesni – tara dažniau rūšiuojama ir priduodama, nes visi nori atsiimti paliktą dešimties centų užstatą. Pastebime, kad kai kurie pirkėjai į taromatą atvyksta su pilnu maišu ar net keliais, o gautą čekį panaudoja apsipirkdami parduotuvėje“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
Anot jos, svarbiu pokyčiu tapo ir galimybė už tarą gautą sumą paaukoti. „Per pastaruosius dvejus metus gyventojų paaukota suma prie „Iki“ parduotuvių įrengtuose taromatuose išaugo daugiau nei 66 proc. „Iki“ taromatuose galima paaukoti keturioms organizacijoms – „Blue/Yellow“, „Maisto bankui“, Raudonajam Kryžiui ir „Sengirės“ fondui“, – pažymi G. Kitovė.
Vienkartinių pakuočių užstato sistema išsiplėtė ne tik prekybos vietose, bet ir viešojo maitinimo, viešbučių ir biurų sektoriuose – pakuočių surinkimas šiandien vykdomas jau daugiau nei 850 vietų, beveik dvigubai daugiau nei prieš 10 metų.
Bendrai 2025 metais daugiausia užstato sistemos pakuočių surinkta Vilniaus mieste – daugiau kaip 7,2 tūkst. tonų, Kaune – apie 3,7 tūkst. tonų, Klaipėdoje – beveik 1,8 tūkst. tonų. Toliau rikiuojasi Šiauliai (per 1 tūkst. tonų) ir Panevėžys (apie 900 tonų).
Švaresnis srautas – daugiau galimybių pramonei
Užstato sistema šiandien veikia kaip vientisa grandinė – nuo surinkimo iki perdirbimo. Kiekviena jos dalis svarbi, o sklandus bendradarbiavimas leidžia pasiekti rezultatų, kuriais gali didžiuotis visa šalis.
„Užstato sistema leido pasiekti aukštą surinkimo lygį – dėl to daugiau perdirbimui tinkamos žaliavos gaunama Lietuvoje ir mažėja priklausomybė nuo importo. Srautas tapo švaresnis, ypač kalbant apie PET, todėl galime efektyviau perdirbti ir gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Kai žaliavos srautas prognozuojamas, lengviau planuoti technologines investicijas ir plėtrą. Taip pat matome ir visuomenės įsitraukimą. Žmonės ne tik rūšiuoja, bet ir supranta pakuotės vertę“, – sako „GreenTech Baltic“ generalinis direktorius Romanas Grigaravičius.
Jo teigimu, Lietuva šiandien gali būti laikoma sėkmės pavyzdžiu ne tik dėl pačios sistemos, bet ir dėl sklandžios visų jos dalyvių partnerystės.
„Surinkimo rodikliai yra vieni aukščiausių regione, o sistema veikia stabiliai ir skaidriai. Tai stiprus progresyvus pavyzdys užstato sistemos srityje, o kitas žingsnis – tapti pilnai žiedinės ekonomikos lydere“, – pažymi R. Grigaravičius.
Investicija į pasitikėjimą
Aludarių gildijos prezidentas, USAD valdybos narys Saulius Galadauskas sako, kad užstato sistema gamintojams nuo pat pradžių buvo ne formalumas, o sąmoningas pasirinkimas.
„Pagal ES direktyvą užstato sistema gamintojams pareiga realiai taps tik nuo 2029 metų. Tačiau dar prieš daugiau nei dešimtmetį ją kūrėme jausdami atsakomybe už Lietuvos ir mūsų planetos ateitį. Todėl tai vienareikšmiškai buvo investicija į ilgalaikį pasitikėjimą ir tvarumą“, – teigia S. Galadauskas.
Anot jo, didžiausia sistemos nauda – visuomenės įsitraukimas ir bendradarbiavimas.
„Kasmetinės Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad sistema veikia puikiai, aplinkosauginiai tikslai pasiekti, o žmonės dar atsakingiau žiūri į atliekų rūšiavimą. Taip pat džiaugiamės gražiu gamintojų ir prekybininkų bendradarbiavimu. Tai, kad buvome tarp pirmųjų įdiegę pilnai automatizuotą ir vartotojams patogią sistemą, leido garsinti Lietuvą kaip pažangią ir modernią šalį“, – sako S. Galadauskas.
Daugiau nei surinkimas: švietimas ir bendros iniciatyvos
Per dešimtmetį užstato sistema tapo ne tik atliekų surinkimo mechanizmu, bet ir svarbia aplinkosauginio švietimo platforma. Tyrimo duomenys rodo, kad praėjusiais metais daugiau nei 70 proc. apklaustųjų teigė, jog užstato sistema ugdo sąmoningumą ir skatina rūšiuoti atliekas, o daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad ji didina domėjimąsi aplinkosaugos temomis.
Tai atspindi ir įvairios iniciatyvos – nuo „Nenykstančių rūšių“, ketverius metus iš eilės vykusių „EKO lenktynių“ iki „Tarara“ kampanijos, parodžiusios, kad tvarūs sprendimai gali būti pristatomi kūrybiškai ir su šypsena.
Reikšminga iniciatyva tapo ir kampanija „Keisk tarą į šlamančius“, kurios metu gyventojai taromatuose gautą užstatą galėjo paaukoti „Sengirės fondui“. 2024–2025 metais šios iniciatyvos dėka jau išpirkti šeši senųjų miškų sklypai, išsaugant daugiau nei 64 hektarus vertingų miškų.
Dešimt metų parodė, kad net ir nedidelis kasdienis veiksmas gali tapti reikšmingu pokyčiu visai šaliai – kai prie jo prisideda verslas, prekybininkai, perdirbėjai ir milijonai žmonių.
Apie VšĮ „Užstato sistemos administratorius“
Užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. Jos veikla šalyje rūpinasi Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių bei vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių.
About the Author
