2025 metų eismo saugumo statistika Lietuvoje siunčia aiškų ir neraminantį signalą: eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, daugėja, o jų pasekmės sunkėja. Per metus šalyje užfiksuoti 2868 eismo įvykiai, žuvo 131 žmogus, sužeisti 3345. Tai augantys skaičiai mažėjančios populiacijos fone, rodantys, kad eismo saugumo problemos ne tik neišspręstos, bet kai kuriais aspektais – netgi specialiai gilinamos.
Viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojamos infrastruktūros problemos , pavojingos sankryžos, eismo organizavimo trūkumai ar nepalankios oro sąlygos. Visa tai turi reikšmės, tačiau esminis veiksnys lieka nuošalyje – žmogus. Būtent vairuotojas mato situaciją, priima sprendimus, pasirenka greitį ir manevrus, todėl galutinė atsakomybė už pasekmes neišvengiamai tenka jam.
„Nuobaudos skiriamos ne keliui, ne orui ir ne automobiliui. Jos skiriamos vairuotojui. Tai aiškiai parodo, kas laikomas galutiniu atsakingu asmeniu. Todėl bandymai pagrindinę kaltę perkelti infrastruktūrai ar sąlygoms tik silpnina asmeninės atsakomybės suvokimą“, – sako Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Mindaugas Vilkickas.
Jo teigimu, didžiausia problema slypi ne pavieniuose vairuotojų veiksmuose, o pačioje jų rengimo ir kompetencijų vertinimo sistemoje. Šiandien pagrindinis dėmesys nukreiptas į egzamino išlaikymą, o ne į realų pasirengimą saugiai dalyvauti eisme – situacijų atpažinimą, rizikos vertinimą, sprendimų priėmimą ir atsakomybės suvokimą.
„Formaliai įgytas vairuotojo pažymėjimas ir 95 kodo kvalifikacija dar nereiškia, kad žmogus iš tiesų pasirengęs valdyti transporto priemonę sudėtingomis, realiomis sąlygomis. Šiandien kvalifikacija per dažnai tampa tik dokumentu, o ne realių gebėjimų patvirtinimu“, – pabrėžia dr. M. Vilkickas.
Vairavimo mokytojų gildija ne kartą atkreipė dėmesį, kad profesinio mokymo ir kompetencijų vertinimo sistema neatitinka Profesinio mokymo įstatyme įtvirtinto nepriklausomo vertinimo principo. Praktikoje kvalifikacija dažnai patvirtinama formaliai, be nuoseklaus ir objektyvaus gebėjimų patikrinimo. Tai ypač pavojinga žmonių pervežimo sektoriuje, kur kiekviena klaida gali turėti itin sunkių pasekmių.
„Jeigu įmonės vadovui pakanka tik dokumento, o ne realių kompetencijų, tai jau nėra paprastas aplaidumas. Tokia praktika žmonių pervežimo srityje gali turėti ir nusikalstamos veikos požymių, nes tiesiogiai keliama grėsmė žmonių gyvybei ir sveikatai“, – sako organizacijos vadovas.
Problemos ne kartą buvo keliamos ir politiniu lygmeniu. Vairavimo mokytojų gildijos atstovai inicijavo susitikimus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybe bei specialistais, kuriuose buvo diskutuojama dėl asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos. Tačiau realių sisteminių pokyčių iki šiol neįvyko – sprendimų tęstinumas nutrūko, o atsakomybė ištirpo instituciniame triukšme.
Papildomą nerimą kelia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuojami vairuotojų rengimo tvarkos pakeitimai, kurie, ekspertų vertinimu, ne stiprina, o silpnina reikalavimų kartelę. Augant eismo įvykių ir aukų skaičiui, toks kelias atrodo sunkiai pateisinamas.
„Kai avarijų daugėja, logiška būtų tikėtis griežtesnių, o ne švelnesnių sprendimų. Vairuotojų rengimas nėra administracinė paslauga – tai procesas, formuojantis žmogaus elgesį kelyje, jo požiūrį į riziką ir atsakomybę. Kiekvienas reikalavimų kartelės nuleidimas tiesiogiai atsispindi didesne rizika keliuose“, – teigia dr. M. Vilkickas.
Šiame kontekste neseniai Vilniuje nuo kelio nuvažiavęs miesto autobusas, kuris tik dėl palankių aplinkybių buvo tuščias ir nesukėlė didesnės nelaimės, tampa dar vienu aiškiu signalu. Tai ne atsitiktinė klaida, o sisteminių spragų pasekmė. Jei sistema nebus iš esmės peržiūrėta, kitą kartą nuo kelio gali nuvažiuoti autobusas su keleiviais.
Auganti eismo įvykių statistika rodo, kad problemų sprendimo nebegalima atidėlioti. Tačiau sprendimas turi prasidėti ne nuo bandymo pasidalinti atsakomybe, o nuo jos sugrąžinimo ten, kur ji ir yra – vairuotojui. Tik realus, kokybiškas ir atsakingas vairuotojų rengimas gali tapti pagrindu saugesniam eismui Lietuvoje.
Vairuotojų švietimas galėtų tapti esminiu veiksniu mažinant eismo įvykių skaičių ir jų pasekmių sunkumą. Nuoseklus, sistemiškas ir į realias situacijas orientuotas mokymas formuoja ne tik techninius vairavimo įgūdžius, bet ir atsakingą požiūrį į riziką, sprendimų priėmimą bei kitų eismo dalyvių saugumą. Tinkamai parengtas vairuotojas geba anksčiau atpažinti pavojų, adekvačiai įvertinti aplinkybes ir pasirinkti saugiausią veiksmų variantą, o tai tiesiogiai mažina avarijų tikimybę.
,,Valstybė turi imtis kompleksinių, tarpusavyje suderintų priemonių: peržiūrėti ir sustiprinti vairuotojų rengimo programas, užtikrinti nepriklausomą ir objektyvų kompetencijų vertinimą, įdiegti periodinį kvalifikacijos atnaujinimą, ypač profesinių vairuotojų segmente, bei užtikrinti veiksmingą kontrolę. Be to, būtina aiški politinė valia pripažinti problemą ir ją spręsti ne fragmentiškai, o sistemiškai, siekiant ilgalaikio eismo saugumo gerinimo“ – siūlo Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Mindaugas Vilkickas.
About the Author
