Komentuoja Agnė Lingytė-Grybauskienė, „Darnu Group“ viešbučių įmonių grupės direktorė
Vidutinis viešbučių rinkos augimas, palyginti su 2024 m., pernai siekė apie 5 proc., o jų užimtumui ir pajamų augimui daugiausia įtakos turėjo tarptautiniai sporto renginiai. Dėl šios priežasties praėjusių metų kontekstas buvo itin palankus „Darnu Group“ valdomam „Urbihop“ viešbučiui: SEB arenoje įsikūrusio bei į sporto turizmą smarkiai orientuoto viešbučio pajamos 2025-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, gerokai lenkė rinkos vidurkį ir augo bemaž 14 proc.
Sektorius – smarkiai priklausomas nuo renginių
Nors užsienio turistų skaičius Lietuvoje bendrai turi tendenciją augti, svetingumo verslas yra itin priklausomas nuo renginių. Viešbučių užimtumo ir vidutinės kambario kainos kreivė pernai šovė į viršų kiekvieną kartą šalyje vykstant didesniems renginiams. Buvo galima stebėti ir tai, kad kituose miestuose vykstantys renginiai dėl ribotos apgyvendinimo pasiūlos didina ir Vilniaus viešbučių užimtumą.
„Urbihop“ užimtumas 2025 m. siekė 87 proc. ir išliko panašus, kaip ir 2024 m. Tuo metu prie ryškaus apyvartos augimo daugiausia prisidėjo sportininkų mases į viešbutį pritraukę didelio masto renginiai: SEB arenoje organizuotos „Billie Jean King Cup“ moterų teniso varžybos, Tarptautinė teniso trenerių konferencija, FIBA U18 moterų krepšinio Europos čempionato B diviziono turnyras, Pasaulio jaunių irklavimo čempionatas. Apyvartai teigiamos įtakos turėjo ir po rekonstrukcijos išaugęs kambarių skaičius bei didėjęs viešbučio restobaro populiarumas.
Tuo metu kitas „Darnu Group“ valdomas bei praėjusiais metais į „Michelin“ gido rekomenduojamų viešbučių sąrašą įtrauktas „Artagonist“ savo rezultatais pernelyg nenutolo nuo rinkos vidurkio – jo užimtumas augo 2 proc. ir siekė 81 proc., o pajamos padidėjo 6 proc.
Stebėjo svečių įpročių pokytį
Per 2025 m. buvo galima stebėti viešbučių svečių įpročių, lūkesčių ir požiūrio į tvarumą kaitą. Jei dar prieš kelerius metus su tvarumu svečiams labiausiai asocijavosi viešbučio erdvių medžiagos, apšvietimas, naudojamos priemonės ir sprendimas kasdieną neatiduoti skalbti rankšluosčių, šiandieną žvelgiama į kur kas platesnę tvarumo grandinę. Svečiai kelia lūkestį, kad viešbučių verslai megztų artimus ryšius su vietos bendruomenėmis, siūlytų daugiau vietinės produkcijos, sudarytų galimybę pasikrauti elektromobilius.
Lokalios ekosistemos ir bendruomeniškumo poreikis atsispindi ne tik prabangių, tačiau ir ekonominės bei vidutinės klasės viešbučių segmente. Čia jis atsiskleidžia ir dar vienu aspektu – svečiai teikia pirmenybę galimybei apsistoti ir būti ten, kur susitinka, sportuoja, valgo vietiniai gyventojai, ir taip labiau pajusti vietos bendruomenės dvasią.
Prabangos sąvoka taip pat transformuojasi – ramybė, privatumas, subtilus aptarnavimas tampa ne mažiau svarbus nei prabangus interjeras.
2026 m. bus nuosaikūs
Šiais metais svetingumo sektoriaus lūkesčiai – nuosaikūs. Sostinėje bei kituose šalies miestuose nėra numatyta daug tarptautinių, didelio masto renginių. Tikimasi aktyvesnės antros metų pusės dėl pasiruošimo 2027 m. pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
Dėl 3 proc. (iki 12 proc.) augančio pridėtinės vertės mokesčio prognozuojamas ir nuosaikus apyvartų augimas. Svetingumo sektoriaus verslų pelningumui neigiamos įtakos turės ir minimaliosios mėnesinės algos kilimas.
Svetingumo sektorius Lietuvoje nuosekliai auga, tačiau kartu didėja ir veiklos kaštai dėl darbo užmokesčio, akcizų, pridėtinės vertės mokesčio, todėl verslui būtina ieškoti subalansuotų sprendimų. Svarbu optimizuoti procesus, o ne žmones – efektyvus darbo organizavimas ir srautų valdymas leidžia kontroliuoti kaštus neprarandant paslaugos kokybės. Darbuotojas išlieka kertiniu vertės kūrėju, nuo kurio tiesiogiai priklauso kliento patirtis, sektoriaus tvarumas.
About the Author
