Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda po Lietuvos valstybės atkūrimo dienos tradiciškai susitiko su užsienio šalių ambasadoriais, akredituotais Lietuvoje ir Lietuvai.
Metiniame susitikime su užsienio šalių diplomatiniu korpusu šalies vadovas pabrėžė, jog strateginis Lietuvos prioritetas ir ilgalaikės sėkmės pagrindas – atsparumas. Šalis jo siekia ne tik stiprindama infrastruktūrą, investuodama į ateities ekonomiką ir siekdama atgrasyti priešiškas išorės jėgas, bet ir kryptingai plėtodama ryšius su artimiausiais sąjungininkais, partneriais ir bendraminčiais visame pasaulyje.
Valstybės vadovas priminė, kad Lietuvos ekonomikos augimas pastaraisiais metais buvo vienas didžiausių ES. Tai pirmiausia yra šalies verslo bendruomenės, sumaniai prisitaikančios ir išnaudojančios nacionalinius pranašumus, nuopelnas.
Pasak Prezidento, besitęsiančios Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą fone itin svarbus išlieka karinio saugumo dėmuo. Lietuva tam skiria didelį dėmesį, investuodama į savo kariuomenę, taip pat plėsdama karinę infrastruktūrą, būtiną sąjungininkų, pirmiausia amerikiečių ir vokiečių, kariams priimti.
„Lietuva ne tik stiprina saugumą. Mes kuriame pramoninį ir technologinį pagrindą ilgalaikiam atsparumui“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad Lietuvos įmonės vis dažniau gauna kitų Europos šalių kariuomenių užsakymų ir taip prisideda prie geresnio visos Europos pasirengimo.
Prezidentas pabrėžė, kad pastarojo meto Rusijos veiksmai Ukrainoje demonstruoja Maskvos nenorą įsipareigoti taikos deryboms. Rusijai kartu su ją įgalinančiomis šalimis – Baltarusija, Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija – sparčiai mokantis iš karo pamokų, didėja būtinybė atitinkamai prisitaikyti ir Vakarų šalims. Ypač svarbu, kad ES ir NATO šalys kuo daugiau investuotų į Ukrainos karo pramonę, kuri turi didžiulį potencialą greitai ir pigiai gaminti kokybišką, naujo tipo karui pritaikytą ginkluotę.
„Europos saugumo ateitis dabar sprendžiama Ukrainoje. Karo baigtis apibrėš Europą, kurioje mes turėsime gyventi. Turime užtikrinti, kad Ukraina galėtų derėtis iš galios pozicijų, ir kad taikos susitarimas jai būtų priimtinas. Parama Ukrainai turi išlikti Europos svarbiausiu prioritetu“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau teikia Ukrainai visą įmanomą paramą, taip pat pasisako už ilgalaikes pastangas sulaikyti Rusiją. Tarptautinė izoliacija, sankcijos, ekonominis ir politinis spaudimas bei karinės paramos Ukrainai stiprinimas turi priversti Maskvą atsisakyti karinės galios naudojimo, taip pat apriboti hibridines atakas, kurios vis dažniau nukreipiamos prieš Lietuvą ir kitas NATO bei ES valstybes.
Prezidentas akcentavo, jog Lietuva tvirtai palaiko idėją, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo gynybą. Naujos ES iniciatyvos, skirtos gynybos pasirengimui sustiprinti, rodo, kad saugumas ir gynyba tapo ES strateginiu prioritetu. Kita vertus, būtų naivu ir net pavojinga įsivaizduoti, kad Europos gynybiniai pajėgumai artimiausiu metu galėtų pakeisti NATO pajėgumus.
„Dabartinėje nepastovioje geopolitinėje aplinkoje transatlantinis ryšys išlieka nepakeičiamas ir būtinas, kaip Europos saugumo ir gynybos pagrindas. Šia prasme, artima partnerystė su JAV išlieka aiškiu Lietuvos strateginiu prioritetu“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas priminė užsienio šalių ambasadoriams, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija prieš metus pasiekė visišką energetinę nepriklausomybę, sinchronizavusios savo elektros tinklus su kontinentine Europa. Ilgalaikiuose Lietuvos planuose – toliau stiprinti nacionalinę energetikos sistemą, užbaigti elektros jungtį su Lenkija „Harmony Link“ ir jau 2028 m. patenkinti vidaus elektros poreikį, pasiremiant atsinaujinančiais ištekliais.
Prezidentas pristatė užsienio ambasadoriams Lietuvos pažangą stiprinant susisiekimo jungtis su likusia ES, taip pat pastangas plėtoti ekonominius, politinius, kultūrinius, akademinius ryšius su Europos ir Indijos bei Ramiojo vandenyno šalimis.
Kalbėdamas apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES pirmąjį 2027 m. pusmetį, šalies vadovas pabrėžė siekį stiprinti Europą ir dalyvauti paverčiant ją rimta geopolitine žaidėja. Tam reikia stiprinti ne tik ekonomiką, bet ir bendrą istorinę Europos atmintį, ypač tinkamai įvertinant ir įamžinant totalitarinių režimų nusikaltimus. Lietuva taip pat remia tolesnę ES plėtrą.
„Ukrainos, taip pat Moldovos, įstojimas į Europos Sąjungą ne vėliau kaip iki 2030 metų turi būti mūsų strateginis tikslas. Esant tvirtam abiejų pusių įsipareigojimui, esu tikras, kad galime tai įgyvendinti“, – pažymėjo šalies vadovas.
Metiniame susitikime dalyvavo 63 valstybių ir 7 tarptautinių organizacijų atstovai.
About the Author
