Dar 2025-aisiais universitetas pradėjo jubiliejaus minėjimo renginių ciklą, o šiuos akademinius metus minėjimą tęsia. Vasario 12 d. Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje vyko renginys: Klaipėdos universitetui – 35: žinios, kurių mūsų valstybė neturėtų be KU. Ši data pasirinkta ne atsitiktinai, kadangi 1991 m. vasario 12 d. buvo patvirtintas laikinasis universiteto statutas, surengtas pirmasis Klaipėdos universiteto Senato posėdis. Į šventinį renginį susirinko prezidentūros, vyriausybės atstovai, KU socialiniai ir verslo partneriai, švietimo įstaigų atstovai, Klaipėdos universiteto bendruomenė.
1991-ieji žymi Klaipėdos universiteto (KU) veiklos pradžią. Šiandien KU yra vienintelis valstybinis universitetas vakarų Lietuvoje, leidęs Vakarų Lietuvos regiono žmonėms lengviau siekti universitetinio išsilavinimo. Per daugiau nei tris dešimtmečius KU stipriai prisidėjo prie istorijos ir archeologijos, inžinerijos, jūros tyrimų, humanitarinių, socialinių, sveikatos, gamtos mokslų išsamių tyrimų, prie kurių dirba gausios mokslininkų pajėgos. Universitetas ruošia savo srities specialistus ir atlieka mokslinius tyrimus bei vysto inovacijas. Taip pat, KU bendradarbiauja su stipriausiais Europos universitetais ir aktyviai dalyvauja tarptautinėse akademinėse iniciatyvose.
Renginį atidarė Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, pristatė universiteto misiją, mokslo kryptis ir universiteto vaidmenį valstybės raidoje. „Nuo pat pradžių universitetas prisiėmė atsakomybę už tų profesijų rengimą, kurios buvo ir yra esminės uostamiesčiui ir visai Lietuvai: pedagogų rengimas, jūros ir pakrančių tyrimai, inžinieriai, sveikatos specialistai, humanitarai… Per ilgalaikius tyrimus, sukauptas žinias Klaipėdos universitetas tapo ekspertine platforma, kuria remiasi ne tik viešasis sektorius ir verslas, bet KU tapo atrama valstybės sprendimams, susijusiems su Baltijos jūros būkle, pakrančių valdymu, jūrine infrastruktūra ir saugumu.“ – teigia rektorius.
Prof. dr. A. Razbadauskas pabrėžė, kad šiandien universitetas siekia ne tik išlaikyti akademinę kokybę, bet ir aktyviai reaguoti į sparčiai besikeičiančius visuomenės, technologijų bei aplinkosaugos iššūkius. Universitetas orientuojasi į inovacijas, tvarią plėtrą ir žiniomis grįstą sprendimų priėmimą, o studentams siekia suteikti ne tik teorines žinias, bet ir praktinius įgūdžius bei kritinį mąstymą. Rektorius taip pat akcentavo bendruomenės svarbą – dėstytojų, tyrėjų, studentų ir socialinių partnerių bendrą darbą kuriant atvirą, atsakingą ir ateitį kuriančią akademinę aplinką.
Renginio metu susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti mokslinių pranešimų seriją apie svarbiausias universiteto mokslo kryptis, kuriuos skaitė: Jūros tyrimų instituto direktorė doc. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė, Sveikatos mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Rita Vaičekauskaitė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius prof. dr. Vasilijus Safronovas. Pranešimų metu KU mokslininkai pristatė strategines universiteto mokslo kryptis: aplinkosaugos politika, jūros tyrimai, inžinerija, regiono raida, sveikatos mokslai, istorija ir kultūra.
Šventę vainikavo atvira diskusija apie reikalingas sąlygas universitetų mokslo poveikiui augti, kada ir kaip mokslas ima veikti, kokių žinių, sprendimų ir patirčių Lietuva šiandien neturėtų, jeigu prieš 35 metus nebūtų įkurtas Klaipėdos universitetas. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, Lietuvos universitetų rektorių konfederacijos prezidentė Inga Žalėnienė, diskusiją moderavo Rytis Zemkauskas.
Renginį papildė ir svečiams pristatyta istorinė paroda „Svarbiausiai Lietuvos investicijai į Klaipėdą – 35“. Pagrindinis parodos sudarytojas – Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius prof. Vasilijus Safronovas – joje atskleidžia svarbiausius Klaipėdos universiteto steigimo ir augimo etapus.
Parodos metu pristatytas naujai sukurtas „Poveikio žemėlapis“, prie kurio dirbo visų sričių KU mokslininkai. Žemėlapyje pateiktos 35 svarbiausios KU veiklos sritys. „Poveikio žemėlapis“ atsako į provokuojantį klausimą: kokių žinių, sprendimų ir patirčių Lietuva šiandien neturėtų, jeigu prieš 35 metus nebūtų įkurtas Klaipėdos universitetas? Stende pateiktas apibendrintas vaizdas to, ką per visus šiuos metus sukūrė ir kur šiandien veikia Klaipėdos universiteto mokslininkai: buvę ir esami projektai, jų geografija, mastas ir reikšmė.
Klaipėdos universitetą sulaukus gražaus 35 metų jubiliejaus sveikino ir Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, sveikinimą skaitė prezidento patarėjas dr. Saulius Olencevičius: „Klaipėdos universitetas išaugino visą būrį lyderių, kurie šiandien valdo uostus, kuria aukštąsias technologijas, stiprina visuomenės sveikatą, tiria Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto istoriją ir saugo unikalią pajūrio tapatybę. Noriu pareikšti dėkingumą ir pagarbą visai Klaipėdos universiteto bendruomenei: jūsų atsidavimas leido Klaipėdai tapti aukštųjų technologijų miestu. Linkiu, kad ateinantys dešimtmečiai būtų Klaipėdos universitetui gausūs naujų pasiekimų, tegul jūsų laboratorijose gimsta idėjos, keičiančios pasaulį, o auditorijose bręsta kritiškai mąstančios, laisvos ir savo valstybę mylinčios asmenybės. Ir toliau būkite nenustygstančiais intelektualais, o intelektualinis vėjas pučia ir neša jūsų pažangos bures.“
About the Author
