Minint UNESCO Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną Mykolo Romerio universitete (MRU) surengta tarptautinė konferencija „Moterys moksle“ (angl. “Women in Science (WinS)“), kurioje dalyvavo apie 50 mokslininkų ir tyrėjų iš daugiau nei 18 šalių.
Vasario 11–12 dienomis vykęs renginys jau antrą kartą subūrė akademinės bendruomenės narius, mokslininkus ir tyrėjus iš Lietuvos bei užsienio diskutuoti apie moterų vaidmenį moksle, lygių galimybių užtikrinimą ir iššūkius, su kuriais moterys vis dar susiduria siekdamos lyderystės akademinėje erdvėje.
Lyčių lygybė moksle: pažangos ženklai ir iššūkiai
Konferenciją pasveikinusi Konferencijos globėja, Lietuvos Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, pažymėjo: „Galima apgailestauti, kad šiandien, kai turime pakankamai pagrindo nerimauti ir svarstyti apie tai, kaip mokslą, mokymąsi ir švietimo sistemą keičia ir ateityje keis dirbtinis intelektas, tebeturime spręsti tokias archajiškas problemas kaip lygybės stoka ir moterų įgalinimas.“
Akademinės bendruomenės atsakomybę savo kalboje akcentavo MRU rektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentė, Tarptautinės universitetų asociacijos (angl. International Association of Universities, IAU) prof. dr. Inga Žalėnienė.
„Ši diena – tai galimybė ne tik švęsti moterų mokslininkių pasiekimus, bet ir įsitraukti į prasmingą dialogą apie moterų vaidmenį moksle bei jų įgalinimo stiprinimą. Svarbu ne tik akademiškai analizuoti moterų padėtį, bet ir šalinti bet kokias diskriminacines nuostatas pačioje akademinėje bendruomenėje“, – kalbėjo MRU rektorė.
„Per pastarąjį dešimtmetį situacija moksle akivaizdžiai pasikeitė – šiandien moterys užima aukščiausias politines ir akademines pareigas. Vis dėlto konkurencijos ir vertinimo procesuose dar išlieka iššūkių, kuriuos turime spręsti nuosekliai ir atsakingai“, – pastebėjo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.Konferenciją pasveikinęs Ispanijos ambasadorius Lietuvoje Fernandas Fernandesas-Agvajas Munjosas (Fernando Fernández-Aguayo Muñoz) pabrėžė lyčių lygybės svarbą kaip esminę šiuolaikinės demokratinės visuomenės vertybę.
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius akcentavo mokslo politikos ir institucinių sprendimų reikšmę užtikrinant lygias galimybes akademinėje karjeroje. Jis pabrėžė duomenimis grįstų sprendimų, skaidrių vertinimo procesų ir nuoseklaus institucinio įsipareigojimo svarbą.
Rektorių įžvalgos: moterys akademinėje lyderystėje
Diskusijoje „Rektorių įžvalgos į moterų padėtį akademinėje aplinkoje“ (angl. “Rectors’ Perspectives on the Status of Women in Academia“), kurią moderavo MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė, buvo aptariami moterų padėties akademinėje bendruomenėje klausimai. Universitetų rektoriai dalijosi mintimis apie lyčių lygybės situaciją aukštajame moksle bei institucijų vaidmenį kuriant įtraukią ir lygiomis galimybėmis grįstą akademinę aplinką. Jie akcentavo universitetų vadovų lyderystės svarbą užtikrinant tinkamas sąlygas moterų akademiniam darbui, būtinybę stiprinti moterų matomumą ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose.
„Lyderystė pirmiausia reiškia tarnystę bendruomenei – siekį įgalinti žmones, sudaryti sąlygas jiems atskleisti savo potencialą ir jaustis saugiai tiek profesine, tiek socialine prasme“, – sakė Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė.
„Akademinė lyderystė šiandien yra kompleksinė – ji reikalauja ne tik strateginio valdymo, bet ir gebėjimo kurti įtraukią kultūrą bei spręsti struktūrines kliūtis, dėl kurių moterų dalis aukščiausiose akademinėse pozicijose išlieka mažesnė“, – teigė Klaipėdos universiteto (KU) rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
„Skaičiai kalba patys už save – kylant akademinės karjeros laiptais moterų mažėja. Tai nėra vien struktūros klausimas, tai – kultūros klausimas, susijęs su šeimos vaidmenimis ir visuomenės lūkesčiais“, – sakė Europos moterų rektorių asociacijos (angl. European Women Rectors Association, EWORA) viceprezidentė prof. dr. Sondan Durukanoglu Fejiz (Sondan Durukanoğlu Feyiz).
Lietuvos ir užsienio patirtys
Lietuvos respublikos kultūros ministrė dr. Vaida Aleknavičienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Regina Valutytė, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimperman (Reda Cimmperman), MRU vicerektorė mokslui ir inovacijoms dr. Eglė Malinauskienė aptarė lyčių lygybės politiką moksle, moterų vaidmenį mokslinėse bendruomenėse bei institucinius sprendimus, padedančius užtikrinti lygias galimybes tyrimų ir inovacijų srityse.
Prof. dr. Paola Panaresė (Paola Panarese) savo pranešime nagrinėjo dirbtinio intelekto ir algoritmų sąveiką su mokslinių žinių kūrimu, atskleidžiant, kaip technologiniai sprendimai gali prisidėti prie lyčių nelygybės mažinimo. Lietuvos ir užsienio mokslininkės taip pat diskutavo apie mentorystę kaip praktinį įrankį, skatinantį lyčių įvairovę technologijų sektoriuje, įtraukių ir etiškų akademinių kultūrų kūrimą bei Lietuvos ir užsienio patirtis šioje srityje.
Vasario 12 d. konferencijos dalyviai aptarė STEM ateities ir tarpdisciplininius lyčių lygybės aspektus. Pranešimuose buvo nagrinėjamos moterų patirtys mokslo karjerose, švietimo sistemos vaidmuo skatinant merginų dalyvavimą STEM srityse, taip pat moterų įgalinimas tokiose srityse, kaip kibernetinis saugumas, sveikata ir tvarios inovacijos.
Tarptautinės konferencijos „Moterys moksle“ organizatoriai – Mykolo Romerio universitetas (MRU), Ispanijos mokslininkų asociacija Baltijos šalyse (ACEBaltic), Ispanijos ambasada Lietuvoje, Europos moterų rektorių asociacija (EWORA) ir Ramóno Areseso fondas (angl. Fundación Ramón Areces).
About the Author
