Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ nuotekų valykloje įrengta dirbtinio intelekto (DI) technologija praėjusiais metais leido sutaupyti bemaž milijoną eurų. DI padėjo optimizuoti biologinio nuotekų valymo procesus, sumažinti elektros energijos ir cheminių reagentų sąnaudas bei pagerinti reakciją į netikėtai padidėjusius nuotekų srautus.
Įmonės skaičiavimai rodo, kad optimizavus procesus valykloje pernai suvartota apie 2 mln. kWh arba 15 proc. mažiau nei anksčiau elektros energijos – tai leido sutaupyti apie 250 tūkst. eurų. Sąnaudos cheminiams reagentams, kurie naudojami biologiniame nuotekų valymo procese, sumažėjo apie 70 proc., sutaupymai siekė iki 700 tūkst. eurų.
„Dirbtinis intelektas keičia kritinės infrastruktūros valdymą ir daro ją efektyvesnę bei atsparesnę. Šią sistemą trečdalį šalies nuotekų išvalančioje valykloje įdiegėme pernai, o sutaupymai jau dabar yra reikšmingi – akivaizdu, kad investicijos į DI atsipirks per šiek tiek daugiau nei metus“, – sako „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos vadovas Viktoras Matonis.
Praėjusių metų pavasarį baigto diegti DI technologijų projekto vertė siekė beveik 1,3 mln. eurų.
V. Matonis priduria, kad be finansinės naudos, dirbtinis intelektas svarbus valdant ir ekstremalias situacija arba per dideles liūtis, kai nuotekų kiekiai išauga labai sparčiai ir į jas gali patekti netipiniai teršalai.
„Didžiausias efektas pasiektas biologinio valymo grandyje, kuri yra pati sudėtingiausia nuotekų valyklos darbo dalis, reikalaujanti itin didelio preciziškumo ir žinių. DI automatiškai optimizuoja procesus ir įrenginius pagal realius duomenis, padeda užtikrinti tinkamiausią reagentų kiekį nuotekų valymo procese. Tai užtikrina optimalų ir ekonomišką valyklos darbą, taip pat efektyvų valymo procesą“, – teigia V. Matonis.
Vilniaus miesto nuotekų valyklos teritorija su nuotekų valykla, dumblo apdorojimo įrenginiais ir kompostavimo aikštelėmis užima apie 56 ha teritoriją. Tarp Pilaitės ir Vilkpėdės mikrorajonų bei Grigiškių gyvenvietės pastatyta valykla veikia ištisą parą, o nuotekas į ją pumpuoja daugiau nei 290 nuotekų siurblinių.
Įrenginiai kasdien apdoroja apie 125 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir išvalo apie 108 tonų teršalų. Šis nuotekų kiekis užpildytų net 50 olimpinių baseinų, o išvalytų teršalų kiekiui gabenti reikėtų daugiau nei 9 sunkvežimių.
Miesto nuotekų valykla veikia pagal Šiaurės šalių taikomus HELCOM aplinkosaugos standartus. Joje įdiegtos moderniausios technologijos leidžia sulaikyti ir pašalinti net smulkiausias teršalų bei plastiko daleles. Išmanios sistemos leidžia rinkti, sisteminti ir analizuoti įvairius technologinius duomenis bei jais dalintis su kitomis Europos nuotekų valyklomis siekiant dar didesnio efektyvumo ir tvarumo.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (86,14 proc.), Vilniaus (6,23 proc.), Švenčionių (5,81 proc.) ir Šalčininkų (1,82 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 125 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
About the Author
