„Vienas liūdnesnių atradimų buvo tas, kad jei žmogus pats nenori žinoti, jog jis skaito dezinformaciją, tai jokie modeliai ar dirbtinis intelektas jam nepadės jos aptikti. Žmogus paprasčiausiai netikės. Kiek teko atlikti tyrimų, pamačiau, kad ši problema nesibaigia modelio sukūrimu ar dezinformacijos aptikimu. Po to dar reikia sugalvoti daug išradingų būdų, kaip informuoti visuomenę. Tad dirbame ir su visuomenės švietimu, o tai ir yra svarbiausias ginklas prieš dezinformaciją“, – sako Milita Songailaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto absolventė, doktorantė ir mokslo darbuotoja, kurios tyrimai ir darbai daugiausia skirti dirbtinio intelekto sprendimams.
Pokalbyje su mokslininke – apie DI vaidmenį bandant aptikti dezinformaciją, veiklą įdomiuose startuoliuose ir prisiminimus iš studijų, kuriose jai labiausiai patiko lankstumas ir laisvumas.
Išnagrinėjo 100 tūkst. žinučių rusiškuose „Telegram“ kanaluose
Studijuodama VDU doktorantūroje, M. Songailaitė taiko matematinius modelius ir dirbtinį intelektą ieškodama dezinformacijos dideliuose duomenų kiekiuose. Vienas paskutinių jos kartu su kolegomis atliktų darbų išnagrinėjo daugiau nei 100 tūkst. žinučių devyniuose rusiškuose „Telegram“ kanaluose.
„Rezultatai parodė, kad dezinformacija buvo skleidžiama visuose analizuotuose kanaluose, ypač apie reiso MH17 lėktuvo numušimą, Vakarų paramą ir naratyvus apie okupuotus Ukrainos regionus. Taip pat identifikavome efektyviausius metodus dezinformacijos nustatymui ir parodėme, kad žinių grafai, arba struktūruoti informacijos tinklai, turi didelį potencialą analizuojant didžiulius informacijos kiekius“, – pasakoja VDU doktorantė.
Dezinformacija ir jos aptikimas yra vis aktualesnis ir opesnis klausimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) apklausė daugiau nei 40 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio, kurie buvo paprašyti identifikuoti netikrą ir tikrą turinį. Nepaisant daugelio dalyvių išreikšto pasitikėjimo savo gebėjimais atskirti dezinformaciją, tą padaryti jiems pavyko tik 60 proc. atvejų.
M. Songailaitė papildo, kad DI gali būti labai efektyvus identifikuojant apgaulingą informaciją – dažniausiai išpopuliarėja tokie teiginiai, kuriuos patvirtinti arba paneigti nėra sunku. Tačiau, be abejo, visiems tenka susidurti su nuomonėmis arba informacija, kurios teisingumas priklauso nuo interpretacijos.
„Kartais net specialistas negali pasakyti, ar tam tikra informacija yra dezinformacija, ar ne. Tuo atveju ir joks modelis neišmoks to. Pavyzdžiui, kas teisus Izraelio ir Palestinos konflikte. Abi pusės turi gerų argumentų ir trūkumų“, – pastebi pašnekovė.
Į dirbtinį intelektą švietime žiūri pesimistiškai
Aptardama DI vaidmenį švietime, M. Songailaitė sako, kad tai gali būti labai naudingas įrankis, kurį ji pati naudoja, kai reikia kažką naujo išmokti arba sužinoti apie naują technologiją. Tačiau universitete jai dažniau tenka pastebėti kitokio, mažiau teisingo naudojimo.
„Dažniausiai studentai pasiima tuos įrankius ne tam, kad kažką naujo išmoktų, o kad greičiau padarytų ir galbūt pasukčiautų. Dėl to aš į dirbtinį intelektą žiūriu labiau pesimistiškai. Tačiau, mano nuomone, studentas, gebantis naudoti DI teisingai, tikrai turėtų aplenkti tą, kuris negeba, o ypač tą, kuris naudoja tuos įrankius sukčiavimui. Manau, ateityje padidės atotrūkis tarp tų, kurie mokydamiesi taiko DI teisingai, ir tų, kurie sukčiauja“, – samprotauja VDU doktorantė, papildydama, kad, jos nuomone, ateityje dirbtinis intelektas turės neigiamą poveikį švietimui, todėl reikėtų riboti DI įrankių naudojimą.
Milita Songailaitė taip pat įkūrė du startuolius, kuriuose informatikos ir matematikos žinias pritaikė įdomiems praktiniams sprendimams. Prieš šešerius metus įkurta „Abstract Music“ – tai gilaus mokymosi principais paremta muzikos rekomendacijų sistema, kuri rekomenduoja atlikėjus pagal konkrečias žmogaus asmenines savybes. Naujesnė jos įmonė, „Tinic Solutions“, skirta ne mažiau naudingai misijai.
„Pamatėme, kad Lietuvoje nėra restoranų, kavinių ir barų duomenų bazės, kurioje būtų surašyti visi patiekalai, sėdėjimo vietos, rezervacijos ir visa kita reikalinga informacija. Tad sumanėme ją surinkti ir sukurti rekomendacinį variklį. Turėtų atsirasti ir nemokama programėlė“, – šiuo metu vykdomus darbus aptaria dirbtinio intelekto ekspertė.
Studijose patiko išskirtinis lankstumas ir žmonių laisvumas
Vytauto Didžiojo universitete Milita Songailaitė baigė matematikos bakalauro ir gretutines informatikos studijas, vėliau ten pat įgijo ir taikomosios matematikos magistro laipsnį. Tačiau ji atskleidžia, kad prieš baigiant mokyklą įdomesnės buvo kitos sritys.
„Iki pat dvyliktos klasės nesitikėjau, kad pasirinksiu matematiką. Daug kas man tada patiko, labai domino fizika, programavimas, taip pat medicina, biologija, inžinerija. Bet kai pradėjau tas sritis giliau analizuoti, pamačiau, kad visur jose yra ir matematikos. Paskui 11 klasėje teko daryti biologijos tyrimą su profesoriumi, kuris pagal išsilavinimą matematikas. Tada ir supratau, kad man reikia ją studijuoti, nes matematika yra visur. Man patiko laisvė, kad galiu su matematika dirbti kokioje tik noriu srityje“, – savo pasirinkimą paaiškina M. Songailaitė.
Pašnekovė prisimena, kad studijuojant VDU jai patiko labai daug dėstytojų – visi turėjo savo unikalius stilius ir efektyviai dėstė savo dalykus. Tarp labiausiai patikusių paskaitų absolventė išskiria statistiką, kadangi ši sritis labai artima jos dabartinėms veikloms, be to, dėstytojas įtraukiančiai aiškino ne tik kaip šis mokslas veikia, bet ir kodėl.
Dalindamasi įspūdžiais apie universitetą, M. Songailaitė pažymi, jog jai patinka VDU išskirtinė savybė – studijų lankstumas ir palaikomi artes liberales principai, kurių dėka kiekvienas studentas gali laisvai rinktis ne tik savo specialybės, bet ir kitų sričių dalykus, mokytis užsienio kalbų, dalyvauti įvairiuose studentų klubuose ir kitose veiklose.
„Labiausiai patiko lankstumas ir faktas, kad pats gali susidėlioti savo tvarkaraštį kiekvienam semestrui. O šiaip patinka ir pats žmonių laisvumas universitete. Jaučiasi, kai pasikalbi su žmonėmis iš kitų universitetų ir su VDU žmonėmis, kad savo mąstymu jie yra laisvesni. Tai didelis pliusas“, – pabrėžia doktorantė, prisiminusi, jog bakalauro studijų metu jai labai patiko mokytis arabų kalbos, o šiuo metu labai praverčia dalyvavimas Europos tarptautinėse konferencijose, ypač aljanso „Transform4Europe“, kuriam priklauso VDU ir dar 10 žemyno universitetų, dėka.
Dvyliktokams linki nebijoti išsikelti tikslų
Šiuo metu M. Songailaitė užsiima įvairiomis veiklomis: ne tik studijuoja doktorantūroje, bet ir dirba prie įvairių projektų universitete bei privačioje įmonėje kaip techninė vadovė. Daugelį veiklų vienija tas pats tikslas – kurti dirbtinio intelekto sprendimus verslui ir akademiniam sektoriui. Laisvu laiku pašnekovė taip pat stengiasi dalyvauti su darbo tematika susijusiuose renginiuose. Šiuo metu ji ypač domisi gynybos temomis, dalyvauja tam skirtose konferencijose ir darbo grupėse.
VDU alumnė nepamiršta ir atsipalaiduoti, nors laiko tam labai daug nėra. „Turiu labai aktyvų šunį Džiną, kuris mane kasdien tempia į lauką. Bėgioju, važinėju dviračiu, mokausi dresūros. Tai labai geras smegenų išsikrovimas. O kai tikrai reikia pailsėti, mėgstu čiuožinėti snieglente. Man snieglentė yra tokia laisvė, turbūt vienas iš nedaugelio sportų, kur gali tyrinėti visą kalną, labai laisvai jautiesi“, – pasakoja M. Songailaitė.
Dvyliktokams, šiandien sprendžiantiems, kokią kryptį pasirinkti, ji linki nebijoti išsikelti sau konkrečių tikslų.
„Labiausiai palinkėčiau neiššvaistyti studijų metų, nes tai metai, kai neturime labai daug įsipareigojimų, bet jau esame pakankamai suaugę, kad galėtume ieškoti, kur save išreikšti, patobulinti. Tai labai linkiu studijų metais išsikelti sau kuo daugiau tikslų ir jų atkakliai siekti. Tie tikslai neprivalo būti mokymasis vien dešimtukais ar laiku atsiskaityti visus dalykus, jie gali būti ir įdomesni – susipažinti su daugiau žmonių, sudalyvauti projektuose, renginiuose, aplankyti kuo daugiau šalių. Nesvarbu, koks tikslas. Ką teko pastebėti, dažniausiai sėkmingi žmonės yra tie, kurie turi išsikėlę tikslus ir jų siekia“, – linkėjimais dalinasi VDU mokslo darbuotoja.
About the Author
