Ar galima vadovaujamos įmonės vardu suteikti sau paskolą ar išnuomoti sau priklausantį turtą? Nors įstatymai tokio sandorio nedraudžia, išvengti interesų konflikto ir nepažeisti lojalumo pareigos įmonei gali būti sudėtinga, sako advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė, advokato padėjėja Liucija Navickienė. Ką svarbu žinoti sudarant sutartis su savimi?
Klausimas, ar sandoris nėra sudarytas su pačiu savimi, gali kilti tais atvejais, kai bendrovė, atstovaujama direktoriaus, sudaro sutartį su tuo pačiu asmeniu kaip fiziniu asmeniu. Tas pats pasakytina ir apie sutartis tarp įmonių, kurioms vadovauja tas pats asmuo. Tokie sandoriai praktikoje dažnai vadinami sutartimis su savimi ir kelia klausimų dėl jų teisėtumo.
„Svarbu tai, kad, nors įmonės veikia ir sandorius sudaro per vadovą, direktoriaus atstovaujamos bendrovės negalima sutapatinti su vadovu kaip fiziniu asmeniu. Tam, kad juridiniai asmenys galėtų priimti sprendimus ir sudaryti sandorius, reikalingas valdymo organas. Dažniausiai tai būna bendrovės direktorius“, – sako L. Navickienė.
Įstatymas numato bendrąją taisyklę, kad juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. „Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi. Taigi, iš esmės tokie atvejai, kai įmonė sudaro sutartis su įmonės vadovo pareigas einančiu asmeniu ar kita bendrove, valdoma to paties įmonės vadovo, nėra draudžiami.
Visgi apie tokį sandorį įmonės vadovas privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba juridinio asmens dalyviams“, – pabrėžia L. Navickienė.
Kada gali kilti problemų?
Sandorio su pačiu savimi ar kita atstovaujama įmone sudarymas nepakeičia įmonės vadovo įstatyme numatytų pareigų, sako asocijuota teisininkė: „Tai reiškia, kad juridinio asmens vadovas turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. Galiausiai, įmonės vadovas privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.“
Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas. Sandoriais negali būti painiojamas bendrovės turtas su asmeniniu turtu ar bendrovės turtas naudojamas asmeninei naudai gauti, ir tai negali būti daroma be juridinio asmens dalyvių sutikimo.
Todėl, teismų praktikoje tokie veiksmai, kai įmonės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, suteikia sau paskolą, sudaro sutartį dėl sau priklausančio turto nuomos ar kitokiais būdais perkelia naudą iš įmonės asmeniškai sau, pripažįstami kaip interesų konfliktas ir yra nesuderinami su įstatyme įtvirtintomis juridinio asmens valdymo organo sąžiningumo ir lojalumo pareigomis.
Kai susiduriama su finansiniais sunkumais
Įmonei veikiant įprastai, vadovų pareigos nėra nukreiptos į kreditorių interesus. Tačiau, kai įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, didėja kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovo pareiga atsižvelgti ir į kreditorių interesus, o įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti.
„Esant tokiai situacijai, įmonės vadovo bendrovės vardu sudaryti sandoriai su savimi ar kitomis valdomomis įmonėmis, siekiant perkelti įmonės turtą ir išvengti kreditorių reikalavimų, tampa neteisėti, – įspėja L. Navickienė. – Viena vertus, tokie sandoriai tenkinant asmeninius interesus gali lemti įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu. Kita vertus, tai gali lemti, kad įmonės bankroto proceso metu tokie įmonės ir jos kreditorių interesams priešingi sandoriai, po bankroto administratoriaus patikrinimo, teismo gali būti pripažinti negaliojančiais.“
Teks atsakyti prieš akcininkus ir kreditorius
Įmonės vadovui sukėlus žalos bendrovei, bendrovės akcininkai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl netinkamo bendrovės vadovo ar valdybos narių pareigų vykdymo. Patenkinus tokį akcininkų ieškinį įmonės vadovas teismo įpareigojamas atlyginti žalą bendrovei. Toks akcininkų ieškinys, pavyzdžiui, galėtų būti reiškiamas dėl įmonės vadovo su savimi sudarytų sutarčių, kurios sukėlė įmonei žalą.
„Kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu. Tą padaryti gali, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Toks kreditoriaus ieškinys galėtų būti pareikštas, pavyzdžiui, prieš asmenį, kuris vadovaujamos įmonės vardu sudarė sutartį su savimi, suteikė paslaugas, atliko darbus, tačiau nesiima veiksmų, kad su įmone būtų atsiskaityta, t. y. tokiu būdu mažino įmonės mokumą“, – sako COBALT asocijuota teisininkė.
Kreditorius taip pat gali pareikšti ieškinį bendrovės valdymo organui dėl jiems asmeniškai padarytos žalos, kai atsakovo neteisėti veiksmai yra nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neteisėtumas gali pasireikšti klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusia žala.
About the Author
