Lietuviai vertina nuolaidas – tai pastebi tiek prekybininkai, tiek ekonomistai. Tai patvirtina ir naujausias visuomenės nuomonės tyrimas: 7 iš 10 gyventojų nuolat renkasi prekes su akcija. Tačiau finansų ekspertė pabrėžia – tai ne visada reiškia taupymą. Dažnai perkama tai, ko nereikia, įsigytos prekės lieka nepanaudotos, o išlaidos tik auga.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ragina įsigilinti į savo vartojimo įpročius ir pažvelgti į akcijas ne kaip į galimybę, o kaip į testą mūsų racionalumui: „Nuoseklus planavimas ilgalaikėje perspektyvoje duoda daugiau saugumo ir naudos nei impulsyvus pirkimas. Net ir viliojanti akcija nėra priežastis išleisti pinigus, jei to daikto ar prekės mums iš tiesų nereikia.“
Tai, kad spontaniškas apsipirkimas – ne retas reiškinys, rodo ir šių metų sausį atliktas „Norstat“ reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas. Dažnai arba visada pasiduodantys akcijų vilionėms nurodė 42 proc. gyventojų, dar tiek pat tai daro kartais. Tik 14 proc. respondentų teigė, kad taip elgiasi retai.
Nuolaida – ne priežastis pirkti
Pasak ekspertės, akcijos gali padėti sutaupyti tik tada, kai pirkimas yra suplanuotas iš anksto.
„Jeigu dar prieš pamatydami akciją planavome įsigyti konkretų daiktą, palyginome kainas ir radome geriausią pasiūlymą – tada tikrai galime laimėti. Bet jei nei galvojome, nei planavome, kad mums to daikto reikės, o tiesiog pamatėme gerą nuolaidą – dažnai grįžę į namus net nesuprantame, kodėl įsigijome vieną ar kitą prekę“, – teigia J. Cvilikienė.
Šią tendenciją patvirtina ir tyrimo duomenys. „Norstat“ apklausa rodo, kad daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) gyventojų dažnai arba beveik visada į krepšelį įsideda prekių su akcija.
„Tai nereiškia, kad kiekvienas toks pirkinys – blogas. Tačiau jei prekę įsigijome tik dėl emocinio impulso – tai nėra sutaupymas, tai papildomos išlaidos“, – pabrėžia ji.
Spontaniški pirkiniai lieka nepanaudoti
Dar viena nereta impulsyvaus pirkimo pasekmė – maisto švaistymas. Remiantis minėtu tyrimu, 27 proc. gyventojų bent kartą per mėnesį tenka išmesti su nuolaida pirktus produktus, nes jų galiojimas pasibaigė ar jie liko nepanaudoti dėl kitų priežasčių.
Apie tai, kodėl taip nutinka, kalba ir „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. Anot jos, perkant maistą impulsyviai, prisideda papildoma rizika – galiojimo laikas, kada įsigyta prekė paprasčiausiai taip ir nebūna suvartojama.
„Jei tai mums pažįstamas, dažnai vartojamas ar ilgo galiojimo produktas, didesnė tikimybė, kad jį sunaudosime. Tačiau pasidavus emocijai ir įsigijus trumpo galiojimo prekę, ji neretai taip ir lieka gulėti šaldytuve. Juolab kad žmonės dažnai pamiršta, ką jau turi namuose, o tai yra viena pagrindinių maisto švaistymo priežasčių“, – aiškina ekspertė.
Sprendimus dažnai lemia emocijos
Pasak J. Cvilikienės, Nobelio premija įvertinti elgesio ekonomikos tyrėjai yra įrodę, kad žmonės sprendimus, ypač susijusius su pinigais, pasirinkimais ar rizika, priima ne visada racionaliai.
„Apsipirkti pavargus ar alkanam – prastas sprendimas, nes tokiu metu į krepšelį dažnai patenka tai, ko mums iš tiesų nereikia. Tokius pasirinkimus lemia emocijos, o ne realūs poreikiai“, – sako ji.
Ekspertė priduria, kad žmonės dažnai jaučiasi tarsi laimėję, pastebėję sumažintą kainą: „Pasiūlymai kaip „tik šiandien“, „liko vos keli vienetai“ sukurti taip, kad paveiktų mūsų psichologiją – jie verčia sprendimą priimti kuo greičiau, dar nespėjus įjungti racionalaus mąstymo.“
Akcijų medžioklė – hobis ar spąstai?
J. Cvilikienė taip pat dalijasi, kad nuolaidų medžioklė daugeliui tapo ne tik įpročiu, bet ir savotišku žaidimu, kuris dažnai neturi nieko bendro su tikrais poreikiais.
„Akcijų paieškos dažnai primena tikrą medžioklę – tik šiandien medžiojame ne maistą išgyvenimui, o vaikomės nuolaidų, norėdami patirti „laimėjimo“ jausmą. Tai nėra racionalus pasirinkimas“, – aiškina ekspertė.
Kaip iš tiesų sutaupyti?
Pasak J. Cvilikienės, „Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad biudžetą Lietuvoje planuoja tik du iš dešimties gyventojų. Trys iš dešimties susidėlioja savaitės meniu, o likusieji dažniau pasikliauja akcijomis ir pasiūlymais – o tada neretai pamiršta, ką jau turi šaldytuve.
Ekspertė pataria į savo rutiną įtraukti kelis paprastus, bet veiksmingus įpročius: planuoti biudžetą ir pirkinius, apsipirkti rečiau – kartą per savaitę, o ne po truputį kiekvieną dieną. Jei įmanoma, verta rinktis apsipirkimą internetu – taip lengviau palyginti kainas ir nepasiduoti impulsyviems sprendimams. Padeda ir pirkinių sąrašas bei reguliarus turimų atsargų peržiūrėjimas.
„Visa tai padeda laikytis plano ir geriau valdyti asmeninius finansus. Aš pati liūdžiu, kai tenka išmesti maistą vien todėl, kad pasiūlymas atrodė patrauklus, bet produkto tiesiog nespėjau suvartoti“, – sako J. Cvilikienė.
„Norstat“ šių metų sausio mėnesį apklausė 2000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
About the Author
