Pastaruoju metu sprendimas nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje daugeliui gyventojų kelia ne tik abejonių, bet ir praktinių neaiškumų – nuo lėšų išmokėjimo terminų iki įmokų sustabdymo ar investavimo rizikos. Finansų sektoriaus ekspertė pastebi, kad, nepaisant skirtingų situacijų, gyventojų klausimai dažniausiai sukasi apie tuos pačius penkis dalykus.
Anot Ivetos Pigagienės, bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovės, apsisprendimui dėl tolimesnio dalyvavimo kaupime yra skirtas dvejų metų laikotarpis iki 2027 m. pabaigos, todėl skubėti nėra būtinybės.
„Vien valstybės dalyviui skiriama paskata per šį dviejų metų laikotarpį sudarys daugiau nei 800 eurų. Jei situacija finansų rinkose išliktų panaši kaip dabar, pridėjus dalyvio įmokas ir investicinį prieaugį, vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus, II pakopoje kaupiančio nuo pradžių, galimas atsiimti turtas per šiuos du metus galėtų padidėti daugiau nei 3700 eurų. Tai tikrai reikšminga suma, dėl kurios verta gerai apgalvoti ir galbūt atidėti sprendimą nutraukti kaupimą“, – sako I. Pigagienė.
Sprendžiant dėl kaupimo nutraukimo, gyventojams svarbiausia suprasti, kada jie realiai gaus sukauptas lėšas ir kas su jomis vyksta iki tol. Pagal galiojančią tvarką, pateikus prašymą nutraukti kaupimą, lėšos išmokamos ne iš karto, o pasibaigus einamajam metų ketvirčiui. Pavyzdžiui, jei prašymas pateikiamas 2026 m. sausio mėnesį, lėšos bus pervestos iki 2026 m. balandžio 15 dienos.
Svarbu pažymėti, kad iki ketvirčio pabaigos sukauptas turtas ir toliau yra investuojamas, todėl galutinė išmokama suma gali kisti priklausomai nuo finansų rinkų situacijos. Tokia tvarka numatyta pensijų kaupimo įstatyme.
„Šis modelis leidžia išvengti chaoso ir užtikrina, kad visi prašymai būtų nagrinėjami vienodai, o ne pagal principą, kas pateikė pirmas. Tačiau žmonėms svarbu suprasti, kad iki ketvirčio pabaigos jų lėšos lieka rinkose, todėl galutinė išmokama suma priklauso nuo finansų rinkų pokyčių. Jei rinkos krenta, ketvirčio pabaigoje sukaupta suma gali būti mažesnė nei sprendimo priėmimo dieną, tačiau augančių rinkų atveju rezultatas gali būti ir palankesnis “, – teigia I. Pigagienė.
Anot I. Pigagienės, svarbu žinoti ir tai, kad prašymą nutraukti kaupimą galima iki einamojo ketvirčio pabaigos.
I. Pigagienė sako, kad skirtingai nei Estijoje, kur nutraukusieji kaupimą II pensijų pakopoje, negali iš naujo pradėti kaupti dar 10 metų, Lietuvoje tai bus galima padaryti ir naudotis visais II pensijų pakopos privalumais.
„Svarbu žinoti, kad nors nutraukus kaupimą, galima bus vėl pradėti kaupti II pakopoje, prieš išmokant sukauptas lėšas, valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta „Sodros“ apskaitos vienetais. Todėl prieš nutraukiant kaupimą, reikėtų apsvarstyti ir kitas galimybes – pavyzdžiui, ketvirtadalio sukauptų lėšų atsiėmimą. Tuomet likusios lėšos ir toliau kaupiamos bei gali būti paveldimos“, – paaiškina I. Pigagienė.
Tokia galimybe gyventojai galės pasinaudoti bet kada – ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui 2027-ųjų metų pabaigoje. Nuo 2026 metų pradžios įsigaliojo nauja tvarka, suteikianti daugiau lankstumo pensijų kaupimo dalyviams. Pagal ją, susidūrus su rimtomis sveikatos problemomis, sukauptas lėšas galima atsiimti bet kuriuo metu – ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.
Ši galimybė taikoma tais atvejais, kai žmogui nustatyta sunki liga, jis gauna paliatyviosios pagalbos paslaugas arba netenka 70 proc. ar daugiau darbingumo. Pensijų kaupimo bendrovės informaciją apie tokias aplinkybes gauna per „Sodrą“, kuri įvertina pateiktus sveikatos duomenis ir perduoda juos kaupimo bendrovėms.
„Pensijų bendrovės šiais atvejais nevertina pačios situacijos – sprendimai priimami tik pagal oficialią informaciją, kurią pateikia valstybės institucijos. Tai užtikrina, kad visos kaupimo bendrovės situaciją vertintų vienodai“, – sako I. Pigagienė.
Jei prašymas nėra patenkinamas, tai nebūtinai reiškia galutinį sprendimą. Tokiu atveju žmogus gali kreiptis į savo gydantį gydytoją ir atnaujinti sveikatos duomenis E. sveikatoje, o jei situacija susijusi su darbingumo netekimu – į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Atnaujinus informaciją, prašymą nutraukti kaupimą galima pateikti dar kartą.
Daugelis supranta, kad vien tik valstybinės „Sodros“ mokamos pensijos ateityje nepakaks. Nekaupiant papildomai, prognozuojama, kad valstybės mokama pensija sieks tik trečdalį ankstesnių pajamų. Todėl papildomas kaupimas tampa vis svarbesnis, ypač tiems, kurie ketina pasitraukti iš II pakopos kaupimo.
„Tvirtai apsisprendus nutraukti kaupimą II pakopoje, svarbu nepamiršti finansinio tikslo, neatidėlioti ir neleisti pensijai kaupiamoms lėšoms „miegoti“ – joms išaugti reikia laiko ir įsipareigojimo. Tam, kad pasiektume 70-80 % specialistų rekomenduojamą atlyginimo pakeičiamumo normą senatvėje, rekomenduojama kaupti visose trijose pensijų pakopose. Jeigu pasirenkame nekaupti II pensijų pakopoje, turime daugiau skirti kaupimui per III pakopą, kuri pasižymi lankstumu ir galime rinktis, kokio dydžio įmokas skirti, kokį laikotarpį kaupti ir pan.“, – pažymi I. Pigagienė.
Pasak ekspertės, svarbiausia – neskubėti priimti sprendimo. Sprendimus dėl pensijų kaupimo galima priimti ne tik dabar, bet ir iki 2027 metų pabaigos. Rekomenduojama palyginti įvairius scenarijus ir įvertinti ilgalaikes pasekmes, kurios gali reikšmingai paveikti kiekvieno finansinę ateitį.
About the Author
