Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kasmet į Lietuvos rinką yra išleidžiama beveik 27 tūkst. tonų įvairių tipų alyvos, daugiausia – skirtos automobilių varikliams. Tačiau atgal surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik apie 24 procentus. Didesnė dalis panaudotos alyvos, kuri priskiriama pavojingosioms atliekoms, lieka už oficialios atliekų tvarkymo sistemos ribų.
„Panaudota variklinė alyva yra pavojinga atlieka, nes joje susikaupia daug kenksmingų medžiagų, kurių naujoje alyvoje nėra.Neteisingai tvarkoma ji tampa realiu aplinkos taršos šaltiniu. Lietuvoje oficialiai sutvarkoma tik ketvirtadalis alyvos atliekų, o likusi dalis kažkur „išgaruoja“. Nors 10-15 % alyvos yra sunaudojama variklių eksploatacijos metu, tačiau ta dalis tikrai menka, palyginus su visu nesurenkamu kiekiu. Žemos alyvos atliekų sutvarkymo apimtys nepalieka abejonių, kad panaudota alyva patenka į aplinką taip, kaip neturėtų“, – sako Pavojingųjų atliekų tvarkymo asociacijos (PATVA) direktorius Marius Busilas.
Sudega šešėlyje
Į vidaus rinką kasmet išleidžiamas alyvos kiekis sudaro beveik 27 tūkst. tonų, o tai yra maždaug 500 traukinio cisternų arba 10 traukinio sąstatų. Tačiau PATVA vertinimu, Lietuvoje automobilinės alyvos sutvarkymo rodikliai yra žemi todėl, kad rinkoje yra susidariusios sąlygos nelegaliai veikti.
Panaudota alyva turi tam tikrą vertę – užsienyje ji perdirbama iš jos vėl pagaminant naujus alyvos produktus. Siekiant užtikrinti šios atliekos sutvarkymą, automobilių servisai turi prievolę priduoti pavojingąsias atliekas atliekų tvarkytojams du kartus per metus, o atliekų pridavimas kainuoja. Jeigu alyvos atliekos nepriduodamos legaliai veikiantiems atliekų tvarkytojams, kurie pridavimo faktą užfiksuoja dokumentais, ji dažniausiai atsiduria šešėlinėje rinkoje.
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad panaudota alyva yra degi, o ją deginant išsiskiria šilumos energija. Tokios aplinkybės leido rinkoje susiformuoti situacijai, kai atliekų tvarkytojais save pristatantys subjektai, siūlo ne tik paimti iš servisų panaudotą alyvą, bet už ją dar ir sumokėti. Smulkiems servisams tai reiškia akivaizdžią finansinę naudą: vietoje to, kad mokėtų už atliekų pridavimą ir sutvarkymą, jie gauna papildomų pajamų.
„Kai legalus atliekų sutvarkymas yra mokama paslauga, o šalia atsiranda neaiškūs „supirkėjai“, kurie dar ir sumoka už pavojingųjų atliekų paėmimą, akivaizdu, kad legali sistema pralaimi konkurenciją šešėlinėje rinkoje. Tai ne tik iškraipo rinką, bet ir kelia rimtą grėsmę aplinkai“, – pabrėžia M. Busilas.
PATVA atstovo teigimu, vieša paslaptis, kad nelegaliai „surinkta“ alyva vis dar plačiai naudojama ją deginant patalpų šildymui. Panaudotos alyvos deginimas yra nelegalus ir ypač žalingas, nes į aplinką patenka didelis kiekis labai kenksmingų medžiagų – švino, kadmio, chromo, nikelio ir netgi gyvsidabrio, taip pat kancerogenų, dioksinų, kietųjų dalelių ir kitų toksiškų junginių. Šios medžiagos nesudega, bet patenka į orą su dūmais arba nusėda pelenais. Tai vieni pavojingiausių buitinių teršalų, prilygstantys pavojingosioms pramoninėms atliekoms.
Būtent todėl Lietuvoje alyvos atliekos privalo būti priduodamos teisę tokias atliekas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams, kurie užtikrintų tinkamą šių atliekų sutvarkymą. Kaip numato teisės aktai, panaudotos alyvos deginimas yra aukštos rizikos veikla, kuri turi būti vykdoma tik turint tam pritaikytą specialią infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Lietuvoje tai gali atlikti tik pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonė „Toksika“, kuri atliekų deginimo metu užtikrina reikiamą taršos kontrolę.
Sutvarkymą galėtų kompensuoti gamintojai ir importuotojai
Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane numatyta, kad alyvos atliekų surinkimo ir tinkamo tvarkymo tikslai kasmet turėtų didėti. Jeigu 2025 metais siekta sutvarkyti 39 proc. panaudotos alyvos, tai 2026 metais keliamas tikslas – 42 proc., o kitąmet – pasiekti ir 45 procentus.
PATVA vadovo teigimu, geresnį panaudotos alyvos surinkimą būtų galima užtikrinti jeigu, kaip ir kitų pavojingųjų atliekų atveju, alyvos atliekos būtų priskirtos apmokestinamųjų gaminių kategorijai, taip įgyvendinant gamintojo atsakomybės ir „teršėjas moka“ principus.
„Gamintojams ir importuotojams grąžinus anksčiau turėtą prievolę rūpintis alyvos atliekų surinkimu, problema imtų spręstis. Jie būtų suinteresuoti pasiekti nustatytus panaudotos alyvos sutvarkymo tikslus, o verslams nekainuotų alyvos atliekų pridavimas atliekų tvarkytojams. Tai leistų kryptingai gerinti surinkimo rodiklius ir mažinti šešėlį“, – įsitikinęs M. Busilas.
Pažaboti nelegalią panaudotos alyvos rinką padėtų ir efektyvesnė kontrolė valstybės mastu, kuri leistų identifikuoti „dingstančius“ alyvos srautus.
„Šiandien tikrinant autoservisus dažnai apsiribojama oficialiai gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) nurodytais duomenimis. Tačiau jeigu kontrolė būtų papildyta kryžminiu patikrinimu, pavyzdžiui, prašant buhalterinių duomenų apie įsigytos alyvos kiekį, ar apie sutvarkymui priduotų alyvos filtrų kiekį, būtų daug lengviau identifikuoti, ar alyva kažkur „paslaptingai“ nedingo. Pavyzdžiui, autoservise pakeitus lengvajam automobiliui variklio alyvą, susidaro pavojingosios atliekos – alyvos filtras ir panaudota alyva. Statistika rodo, kad vienam tepalo filtrui tenka apie 4 litrai panaudotos alyvos, todėl jeigu servise fiksuojama proporcija yra reikšmingai kitokia, galima įtarti, kad galimai klaidingai vykdoma alyvos apskaita“, – sako M. Busilas.
Aplinkosaugininkai pernai patikrino apie 250 servisų
Aplinkos apsaugos departamentas teigia, kad nuolat tikrina vykdančius TP techninę priežiūrą fizinius bei juridinius asmenis. Ne pirmus metus vykdoma populiari aplinkosaugos akcija „Garažiukas“. Vienas iš jos tikslų – nustatyti ūkinę veiklą vykdančius fizinius ir juridinius asmenis, kurie nesilaiko aplinkosauginių reikalavimų ir tokias veiklas užkardyti, taip pat šviesti ir konsultuoti fizinius ir juridinius asmenis transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos aplinkosaugos klausimais.
Minėtos akcijos metu aplinkosaugininkai tikrina, ar ūkio subjektai registruoti GPAIS ir apskaito susidarančias atliekas ir ar pavojingosios atliekos laikomos pagal reikalavimus bei laiku atiduodamos teisėtam atliekų tvarkytojui.
Aplinkos apsaugos departamentas skaičiuoja, kad jo specialistai per praėjusius metus atliko apie 250 patikrinimų, kurių metu tikrino alyvos atliekų apskaitą ir tvarkymą: planine tvarka patikrinti 149 ūkio subjektai, vykdantys transporto priemonių techninę priežiūrą, dar per šimtą objektų patikrinta tiriant pranešimus ar skundus.
Tiesa, kaip pastebi Aplinkos apsaugos departamentas, nubausti pažeidėjus nėra lengva užduotis. Kaltei įrodyti nepakanka remtis tik GPAIS apskaitos duomenimis ar servise susidarančių tepalų filtrų ir surinktos alyvos santykiu, nes būtina faktais įrodyti, ar sutampa apskaitoje nurodyti duomenys su faktine situacija.
Aplinkosaugininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis remontuojančiųjų transporto priemones veikia nelegaliai, o tai reiškia, kad jie neveda apskaitos ir nepateikia dokumentų. Ekspertai ragina gyventojus netoleruoti šios nelegalios veiklos, nesinaudoti neteisėtai paslaugas teikiančiųjų paslaugomis, nes vykdoma neteisėta veikla reiškia nevedamą apskaitą, nesumokėtus mokesčius valstybei ir taip pat netinkamai tvarkomas atliekas.
__
Apie PATVA: Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija (PATVA) įsteigta vienyti tuos, kurie tiki švaria ir tvaria ateitimi ir deda visas pastangas, kad apsaugotų aplinką nuo teršalų bei kenksmingų medžiagų. PATVA skatina, remia ir koordinuoja savo narių veiklą, renka informaciją, konsultuoja juos valdymo, ekonomikos, teisiniais, technologiniais ir komercijos klausimais. Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacija vienija pavojingąsias atliekas ir elektroninę įrangą tvarkančias įmones: „Toksika”, UAB „Žalvaris”, UAB „EMP recycling”, UAB „Parsekas”. UAB
About the Author
